Įsikūrę prie Nemuno

Seredžius

Miestelis dešiniajame Nemuno krante, Panemunių regioniniame parke. Seredžiaus kraštovaizdžio draustinyje saugomas vertingas Nemuno ir Dubysos santakos kraštovaizdis, Seredžiaus miestelio gatvių tinklas bei erdvinė struktūra, Seredžiaus piliakalnis (Palemono kalnas), Belvederio dvaro ansamblis ir kitos kultūros vertybės.

Istoriniai šaltiniai liudija, kad ant stačiašlaitės kalvos 1406 m. Vokiečių ordinas pastatė nedidelę Dubysos pilį. Netrukus jos vietoje buvo įkurtas dvaras, XV a. pab.–XVI a. pr. susiformavo gyvenvietė, o XVI a. pirmoje pusėje pirmą kartą paminėtas jos dabartinis pavadinimas – Seredžius. Manoma, kad tokį vardą miestelis gavo dėl savo geografinės padėties – vidurys (rus. seredina) tarp Kauno ir

Jurbarko, arba dėl trečiadieniais (rus. sreda) vykdavusio didelio turgaus.

XVI a. pab.–XVII a. Seredžius buvo reikšmingas prekybos centras, čia gyveno daug pirklių ir amatininkų. 1635 m. Naugarduko vaivada Mikalojus Sapiega fundavo bažnyčios statybą Nemuno žemutinėje terasoje, buvo įsteigta parapinė mokykla. 1762 m. Seredžius gavo turgaus ir prekymečių privilegiją.

Miestelis ne kartą kentėjo nuo potvynių. 1829 m. vandeniui nuplovus dalį šlaito su sodybomis ir bažnyčia, gyvenvietė sparčiai augo viršutinėje terasoje. XIX a. II pusėje Seredžius tapo valsčiaus centru. Veikė vandens matavimo stotis, vaistinė, spirito varykla. 1908 m. įkurtas „Saulės“ švietimo draugijos skyrius. 1913 m. išmūryta nauja neorenesansinio stiliaus Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.

Tarpukariu Seredžiuje veikė 2 pradinės mokyklos (lietuvių ir žydų), 31 pramonės įmonė, keliolika amatininkų dirbtuvių ir parduotuvių, malūnas, elektrinė, 4 smuklės, prieplauka, bažnytinių ir visuomeninių organizacijų (Šv. Vincento Pauliečio ir Lietuvos katalikių moterų draugijų, Krikščioniškojo mokslo brolijos, Lietuvos šaulių, Vilniui vaduoti, Lietuvių tautininkų sąjungų ir kt.) skyriai. Pastatytas naujas metalinis tiltas per Dubysą, kareivinės. Įsikūrus kariams, pagyvėjo kultūrinis gyvenimas: vykdavo bendros šventės, vaidinimai, įgulos pučiamųjų orkestro koncertai.

Į vakarus nuo Seredžiaus, ant aukšto Nemuno šlaito, išsidėstęs Belvederio (it. belvedere – puikus reginys) dvaro ansamblis. XIX a. pr. jį pastatydino ir iki XX a. pr. valdė dvarininkai Burbos. Aplink itališkos vilos stiliaus rūmus

įrengtas peizažinis parkas su neogotikine koplyčia ir 365 pakopų laipteliais, kurie tęsiasi iki šlaito apačios. 1922 m. priėmus Žemės reformos įstatymą, dvaro žemės buvo išdalytos, o rūmuose įsikūrė žemesnioji žemės ūkio mokykla, vėliau reorganizuota į aukštesniąją pienininkystės mokyklą. Tuo metu taip pat buvo pastatyta sūrinė ir pieninė.