Įsikūrę prie Nemuno

Plokščiai

Kaimas kairiajame Nemuno krante, Panemunių regioniniame parke. Nemuno kraštovaizdžio draustinyje saugomas Plokščių (Vaiguviškių) piliakalnis, Plokščių erozinis raguvynas ir Didžupio-Vaiguvos slėniai su istoriniu-archeologiniu paminklu – Šventaduobe bei šalia jos trykštančiu šaltiniu. Jau XIX a. šioje ypatingoje vietoje buvo pastatytas altorėlis ir koplytėlė. Tarpukariu Šventaduobė atnaujinta, iš lauko riedulių išmūrytas altorėlis ir siena. Dabar čia vyksta religiniai ir kultūriniai renginiai. Kita Plokščių įžymybė – nedidelis Vaiguvos upelis. Tai vienintelė Lietuvoje upė-gatvė.

Pirmą kartą Plokščiai paminėti 1665 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkas Jeronimas Krišpinas Kiršenšteinas čia įkūrė dvarą ir

vietovę pavadino Blogoslavenstvu, bet vietiniai žmonės ir toliau vadino Plokščiais (tą vardą turbūt „atsinešė“ naujieji Sūduvos kolonistai – Žemaitijoje, apie Platelius ir Darbėnus, yra keli taip pat vadinami kaimai).

1670 m. pastatyta pirmoji medinė Plokščių bažnyčia. 1703 m. miesteliui suteikta turgaus privilegija. XVIII a. Plokščiai priklausė Karpiams. Vienas jų, Upytės apskrities vėliavininkas Benediktas Karpis, 1784 m. pastatė naują bažnyčią vietoje sudegusios senosios.

1795–1807 m. Plokščiai laikyti mažu miestu. XIX a. jie tapo valsčiaus centru. 1819 m. miestelyje jau veikė parapinė mokykla. 1822 m. minima naujai pastatyta valdinė mokykla, joje dirbo samdomas mokytojas. Nuo XIX a. vid. iki I pasaulinio karo veikė taikos teismas.

1860–1861 m. iškilo nauji Tiškevičių valdomo dvaro trobesiai, 1868 m. – dabartinė Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia, kurioje tebeskamba 1573 m. nulietas žalvarinis varpas. Iki mūsų dienų išliko ir po I pasaulinio karo statytas tipinis pradinės mokyklos pastatas, dabar eksponuojamas Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.

Paskutinis dvaro savininkas laikė vieną pirmųjų Nemunu plaukiojusių garlaivių, o dvare – nedidelį žirgyną. Susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei, dvaro ir palivarkų žemės buvo išdalytos savanoriams ir bežemiams.

XIX a. pab. Plokščiai buvo savotiškas lietuvių tautinio sąjūdžio centras. Čia gyveno ir taikos teisėju dirbo garsus pedagogas, knygnešys Petras Kriaučiūnas. Jo namuose lankėsi Vincas Kudirka, Povilas Višinskis, Jonas Jablonskis,

Antanas Baranauskas, suomių kalbininkas Josepis Julius Mikola su žmona rašytoja Maila Talvio ir daugybė kitų to meto šviesuolių.

Tarpukariu miestelyje veikė pradinė mokykla, smulkaus kredito unija, paštas, biblioteka (knygynėlis), policijos nuovada, pieninė, 4 krautuvės, 2 prieplaukos (keleivinė ir krovininė). 1939 m. pastatytas paminklas „Žuvusiems Plokščių valsčiaus 1919–1921 m. savanoriams“.