Kartą lietaus debesis gavo naują užduotį. Savo gaiviais lašais ilgai džiuginęs slėnį, nuo šiol jis pasiųstas lyti mieste. Tačiau mieste jis buvo sutiktas kitaip: „slėnyje debesies pasirodymu visi džiaugėsi, už lietaus lašus dėkojo, todėl jam buvo labai skaudu, kad mieste jis niekam nepatinka“.
Vos tik mieste pasirodydavo debesis – miestiečiai nepatenkinti ir niurnėdami bėgdavo slėptis, kad nesušlaptų. Žinoma, debesis dėl to labai susikrimto, todėl iškeliavo lyti į vandenyną, kur jo keli lašai tikrai niekam netrukdys…
Tačiau be lietaus ilgainiui mieste ėmė dėtis labai nemalonūs dalykai – žolė pagelto, gėlės nuvyto, parko tvenkinys išdžiūvo, viską dengė dulkės ir smogas. Kas galėtų išgelbėti miestą? Taip – gaivus lietus! Debesis grįžta į miestą! Kaip šį kartą jį sutiks miesto gyventojai, skaitykite Indrės Pavilonytės ir Martyno Pavilonio knygoje „Miestas, kvepiantis lietumi“.
Indrė Pavilonytė, Martynas Pavilonis „Miestas, kvepiantis lietumi“
