Knygoje pateikiama plati siurrealistinių ir postsiurrealistinių ryšių su vaikystės kultūra ir įvaizdžiais, apžvalga. Visi mes esame išsaugoję tam tikrus prisiminimus apie vaikystės pasaulį. Daugeliui tų laikų žaislai bei objektai ir toliau žadina nostalgiją. Knygos autorius derina istorinę meno analizę su tokių temų kaip siurrealistinis laikinumas, žaislai, žaidimas, nostalgija, atmintis ir XX a. vaiko konstrukcijos, tyrimais. Tai visiškai naujas požiūris į siurrealizmo tradiciją, įtraukiant ją į „vaikiškus dalykus“. Pateikdamas savąjį „ilgos siurrealizmo istorijos“ apibūdinimą, autorius nubrėžia trajektoriją nuo paties siurrealizmo ištakų iki šių dienų. Vienoje šio spektro dalyje jis apžvelgia tokias figūras kaip Marcel Duchamp, Giorgio de Chirico, Max Ernst, Hans Bellmer, Joseph Cornell ir Helen Levitt, kitoje - Louise Bourgeois, Eduardo Paolozzi, Claes Oldenburg, Susan Hiller, Martin Sharp, Helen Chadwick, Mike Kelley, and Jeff Koons ir kitus.
David Hopkins „Dark Toys : Surrealism and the Culture of Childhood“
