Kas nutinka, kai klausomės filmo? Kaip galime apibūdinti garso ir vizijos santykį kine ir savo, kaip žiūrovo, santykį su audiovizualiu kūriniu? Jean-Luc Godard suprato garso takelio svarbą kine ir, siekdamas išgauti naujus efektus, labai pasitikėjo kruopščiai sukurto garso poveikiu. Šioje knygoje pirmą kartą pateikiami jo daugialypės terpės darbai po 1979 ir jų garso analizė. Joje sutelktos išsamios kritinės diskusijos apie ilgo ir trumpo metražo filmus bei vaizdo įrašus, gilinamasi į išradingus Godardo eksperimentus su kino garso takeliu bei siūlomos naujos įžvalgos apie jo naujausius 3D filmus. Išsamiai aprašydama gamybos kontekstą ir filosofiją, grindžiamą išskirtiniu Godardo garso dizainu, autorė atveria jo sudėtingos muzikos suvokimo kelią, kalbos ir aplinkos garsinio fono naudojimą. Knygą sudaro „akustinio spektaklio“ koncepcija, apimanti būdą ugdyti aktyvų žiūrovo klausymąsi. Ji taip pat remiasi žinomų garso teoretikų, filosofų, muzikantų ir poetų idėjomis, ypač pabrėžiant novatorišką požiūrį į prancūziško garso pobūdį. Trindama ribas tarp kino ir garso studijų bei muzikologijos, autorė naujai apžvelgia Godardo kūrybą iš garsinės perspektyvos, padeda naujai suvokti garso kine svarbą.
Albertine Fox „Godard and Sound: Acoustic Innovation in the Late Films of Jean-Luc Godard“
