Katinas Oskaras Murkus Rumtumtugeris vieną rytą atsibudo ir suprato – pagaliau pavasaris! Su džiaugsmu ir nekantrumu, atvirkščiai negu šaltą žiemos dieną, kuomet ant palangės kiurksoti smagiau, lėkdamas į lauką uostyti pavasario kvapo jis netyčia vos neužmynė šio to keisto. Tas kažkas „Ne šuo, ne paukštis, net ne musė. Nesukramtysi, neatsigersi“ – tai mažas žalias lapelis, išdygęs netikėtoje vietoje.
Tas mažas žalias lapelis, sužavėjęs ir patraukęs katino dėmesį, kasdien besikeisdamas užaugo į tulpę. Jiedu ėmė kalbėtis – kiekvienąkart vis ilgiau, kol ligi šiol buvę du vienišiai tapo artimais draugais.
Deja, tulpės gyvenimas daug trumpesnis negu katino – vos kelios dienos ir ima kristi žiedlapiai. Katinas „būtų atidavęs savo maisto dubenėlius, draskyklę, mylimą raudonų siūlų kamuolį – viską, kad tik tas paskutinis žiedlapis kuo ilgiau išsilaikytų!“ Tačiau…
Knyga „Pasakojimas apie katiną ir tulpę“ – šviesus žvilgsnis į laikinumo, amžinybės, skirtingumo, mirties temas vaikams, tėvams, katinams ir tulpėms.
Evelina Daciūtė, Aušra Kiudulaitė „Pasakojimas apie katiną ir tulpę“
