Berniukas Aistis labiau už viską mėgsta plunksninius debesis, nuotykių knygas ir daiktus, gulinčius įprastose vietose. Visa tai berniukui leidžia jaustis saugiai, nes tėvai (dėl susiklosčiusių aplinkybių darbe) laikas nuo laiko yra priversti kraustytis į naujus namus.
Na, o kai labai dažnai keliauji iš vieno miesto į kitą – sunku susirasti tikrų gerų draugų. Tai, žinoma, labai liūdina berniuką...
Šios istorijos autorė Ignė Zarambaitė nebūtų užrašiusi, jeigu Aistis vieną dieną nebūtų sutikęs YPATINGO draugo, su kuriuo galima leistis į netikėčiausius nuotykius, svajoti, pasitikėti ir jaustis laisvu: „užverčiau galvą, ištiesiau rankas ir akimirką vaizdavausi skrendąs“. Draugas, vardu Debesėlis, pakeitė berniuko vaikystę.
