Moterys džiaze: muzikalumas, moteriškumas, marginalizacija nagrinėja nematomą moterų muzikančių diskriminaciją Prancūzijos džiazo pasaulyje ir būdus, kuriais moterys klesti kaip profesionalės, nepaisant tokių sąlygų. Autorė nušviečia džiazo moterų paradoksą: reikštis „moteriškai“ reiškia būti už tai sumenkintai, o elgtis „vyriškai“ – būti nuvertintai už moteriškumo stoką. Šis vyriškas pasaulis užtikrina, kad moterys būtų sunkiau pripažinamos kaip džiazo muzikantės nei vyrai – net tada, kai muzikantai, kritikai ir publika ideologiškai priešinasi diskriminacijai. Dainininkės yra suvaržytos moteriškų savo profesijos stereotipų, o instrumentalistės turi įsilieti į tradiciškai vyriškus vaidmenis. Autorius nagrinėja šių muzikantų akademinę ir profesinę socializaciją, jų atliekamą muzikinį pasirinkimą ir tai, kaip juos vertina džiazo profesionalai.
Marie Buscatto „Women in Jazz“
