juozas vaičkus

1 1 1 1 1 Įvertinimas 5.00 (1 Balsas)

Juozas Vaičkus (1885–1935 m.) iš tikrųjų pirmavo visur – Sankt Peterburge organizavo Skrajojamąjįteatrą ir 1905 m. Mažeikiuose surengė pirmąjį lietuvišką vakarą, kuriame buvo suvaidinta Dviejų Moterų (Žemaitės ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės) komedija „Velnias spąstuose“. 1916 m. įkūrė pirmąją lietuvių teatro studiją ir išugdė pirmuosius profesionalius lietuvių aktorius (Oną Kurmytę, Teofiliją Vaičiūnienę, Petrą Kubertavičių, Juozą Stanulį, Antaniną Vainiūnaitę, Polę Tendžiulytę ir daugelį kitų), vėliau sudariusius pirmojo profesionaliojo lietuvių teatro branduolį. 1920 m. gruodžio 19 d. Kaune režisavo pirmąjį Dramos vaidyklos spektaklį – HermannoSudermanno „Jonines“, padėdamas Lietuvos profesionaliojo teatro pamatus.
1931 m. grįžęs iš JAV, kur Holivude studijavo kino meną, Juozas Vaičkus Kaune įsteigė privačią Vaidybos studiją, o 1932 m. – pirmąją lietuviškų filmų kūrimo bendrovęLietfilmas, ketindamas kurti vaidybinius filmus. Mirė likus 9 dienoms iki gyvenimo 50-mečio ir darbo 30-mečio.
Knygos autorė atliko didelės pagarbos ir susižavėjimo vertą darbą, nuodugniai pristatydama ir pagerbdama „lietuvių dramos tėvą“, tikrą lietuvių teatro Sizifą, visą gyvenimą kantriai ir nenuilstamai ritinusį savąjį meilės ir pasišventimo teatrui akmenį. Savo pratarmėje ji apibendrina: „Rašydama šią knygą norėjau kuo daugiau dėmesio skirti atsiminimų, laiškų, spaudos tekstams, per jų montažą praskleisti konkrečiais darbais ir nerealizuotomis idėjomis stebinančią asmenybę. Papasakoti istoriją apie kultūros herojų, kurio nesustabdė net pačios didžiausios kliūtys."

Užsakyti leidinį


Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.