1 1 1 1 1

Parodoje buvo eksponuojami Lietuvos dizaino objektai, lietuviškos modernybės ženklai – nuo Trispalvės iki edukacinio žaidimo programėlės, tai matome ir šiame kataloge-albume. Eksponatai buvo pristatomi patrauklaus dizaino interaktyvioje ekspozicijoje, atskleidžiant ir jų atsiradimo istorines aplinkybes. Parodoje kiekvienas objektas buvo pristatomas ir aprašomas keliais lygiais, pateikiant socialinį, politinį, ekonominį, kultūrinį kontekstus; specifinę objekto sukūrimo laikotarpio dizaino problematiką (idėja, projektavimas, gamyba, sklaida); kūrėjo ir (ar) gamintojo istoriją; įvertinant daikto savybes, jo funkcionavimą visuomenėje.

1 1 1 1 1

Pasak leidinio sudarytojos menotyrininkės R. Mikučionytės, „Knyga skirta tapytojo, dailės pedagogo Juozapo Miliūno (1933–2016) kūrybos palikimui atminti. Joje vos dešimtoji didžiulio Miliūnų šeimos archyvo dalis. Parinkdama dailininko, mūsų Mokytojo eilėraščius, tekstų fragmentus, paveikslų reprodukcijas, fotografijas, galvojau apie laiką ir amžinybę. Juozapas Miliūnas tapė šviesą, savo peizažuose subtiliausiais spalvų tonais pavaizduodamas jos kaitą. Tad šis albumas – lyg keturi metų laikai, kurie prasideda vasaros, o baigiasi pavasario vaizdais, simboliškai įprasminančiais tapytojo gimimo ir mirties metą. Kita vertus, labai svarbu buvo atskleisti Juozapo Miliūno tapybos įvairovę, braižo kaitą ir gamtos motyvo variacijas, pradedant realiais atvaizdais ir baigiant simboliniais vaizdiniais“.

1 1 1 1 1

Vilniaus universiteto simboliai (herbas, rektoriaus regalijos, tradicinės ceremonijos) yra neatsiejami nuo šios aukštosios mokyklos istorinių virsmų. Knygos autorių teigimu, Vilniaus universiteto rektoriaus regalijos ir herbas – tai universiteto teisių, akademinės savivaldos simboliai. Nuo universiteto įkūrimo šie atributai buvo naudojami iškilmingomis progomis: pradedant ir baigiant mokslo metus, ginant doktoratus, priimant aukšto rango asmenis, valstybinių ir bažnytinių švenčių metu. Universiteto regalijų ir svarbiausių simbolių reikšmė ilgą laiką prilygo karališkųjų reikšmei. Šiame leidinyje siekiama pristatyti pagrindinius minėtų atributų elementus, kūrėjus ir istorinius etapus. Taip pat norima Vilniaus universiteto simbolinę atributiką atskleisti kaip aktualų iki šių dienų išlikusį paveldą, kuris telkia akademinę bendruomenę ir padeda atpažinti universitetą kaip ilgas tradicijas turinčią instituciją.

Knyga išleista lietuvių ir anglų kalbomis.

1 1 1 1 1

Neeilinės asmenybės, Lenkijos menininko, rašytojo, fotografo, dailininko ir meno teoretiko Stanisław Ignacy Witkiewicz-Witkacy darbų rinktinė, lydima lietuvių ir lenkų mokslininkų tekstų bei interpretacijų.

Retas menininkas gali pasigirti tokiais neeiliniais įvairiapusiais gabumais kaip Stanisław Ignacy Witkiewicz-Witkacy (1885–1939). Tai išskirtinis lenkų menininkas, kurį amžininkai vertina labai nevienareikšmiškai.

Stanisław Witkiewicz-Witkacy kolekcijoje daugiau nei keturiasdešimt pjesių (pusė jų, deja, prarasta), keturi romanai (vienas jų nebaigtas), keletas filosofijos ir meno teorijos traktatų. O jo piešinių, portretų, autoportretų ir fotografijų užtektų ne vienai galerijai – tai meno sritis, kurią Stanisław Witkiewicz-Witkacy mėgo labiausiai. Tarpukario Lenkijoje Witkacy buvo vienas produktyviausių Lenkijos menininkų.

„Witkacy. Plėšrūniškas protas“ – pirmoji galimybė lietuvių skaitytojams susipažinti su šio nerimstančio menininko asmenybe, jo gyvenimu ir kūryba. Į knygą sudėti jo piešiniai, portretai, pjesės, dalis romano ir esė, o juos lydi lietuvių ir lenkų tyrinėtojų komentarai.

1 1 1 1 1

2018 m. Bažnytinio paveldo muziejuje pristatyta paroda „Misijų stotelės. Lietuvių misionierių šimtmečio kelias“ pirmą kartą visuomenei atveria kunigo, misionieriaus Antano Saulaičio SJ ir jo bendražygių pusšimtį metų rinktą kolekciją „Misijų stotelė“.

Šis katalogas pristato parodoje rodomus bei į ekspoziciją nepatekusius kolekcijos eksponatus, supažindinama su jų sukūrimo ir atsiradimo kolekcijoje aplinkybėmis. Antroji knygos dalis skirta lietuvių misionierių ir misijų savanorių biografijoms. Tai 35 istorijos, pasakojančios apie žmonių, paaukojusių patogią ir pažįstamą kasdienybę dėl humanitarinės pagalbos ir evangelizacijos, išradingumą, humoro jausmą, nuostabos akimirkas ir nekasdienes patirtis.

1 1 1 1 1

Ar kada susimąstėte, kokios spalvos yra bučkis? Jei paklaustumėte savo vaikų, sulauktumėte įvairiausių atsakymų – vieniems jis rožinis, kaip braškinis kremas, kitiems – įvairiaspalvis it pabarstukai ant kekso, tretiems – mėlynas ir svajingas kaip dangus.

Smalsi pasakos herojė sumišusi – ji nori nupaišyti bučkį, tačiau niekada nėra to dariusi. Koks jis turėtų būti? Apgalvodama kiekvieną spalvą, kiekvieną už ir prieš Minimonė šmaikščiai ir kūrybiškai žvelgia į pasaulį. Visgi tikrasis atsakymas ateina tada, kai mama ją meiliai pabučiuoja.

O kokios spalvos yra Jūsų bučkis?

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.