1 1 1 1 1

„Svėjos sūnus“ – švedų žurnalistės Lenos Andersson kūrinys, kuriame chirurgiškai tiksliai rekonstruojamas Švedijos socialinis gyvenimas ir atskleidžiamas industrinės gerovės valstybės žlugimo procesas.

Ragnaras Johansonas tikras modernios visuomenės kūdikis. Jis gimė ketvirtajame XX a. dešimtmetyje, kai šalyje vyko didžiosios permainos ir įsibėgėjo modernizacija. Būtent dėl šios priežasties jam, socialinės demokratijos vertybių aplinkoje subrendusiam vyrui, jo motinos Svėjos įpročiai kelia pasibaisėjimą. Kepti pyragus, konservuoti daržoves ir skalbti rankomis – visa tai, Ragnaro įsitikinimu, turėjo likti praeityje. Tokie dalykai niekaip nedera su pergalingu žygiu į modernybės laikus.

Naujomis vertybėmis besivadovaująs Ragnaras aukština skalbimo mašinos efektyvumą ir pusfabrikačių suteikiamą galimybę taupyti laiką. Susilaukęs dukters Elzos, jis augina ją vadovaudamasis savo vertybėmis ir siekia, kad ji taptų geriausia šalies slidininke.

Dvi Ragnaro gyvenimo moterys simbolizuoja istorinį lūžį: Svėja įprasmina praeitį, valstietišką tamsumą ir atsilikimą, o Elza įkūnija ateitį ir naująjį pasaulį.

Deja, niekas neapsaugotas nuo likimo pokyčių. Viskas ima keistis ir nepriekaištingas naujasis tobulas Ragnaro pasaulis išsikvepia. Ar tikrai jo motinos įpročiai ir patirtys tėra nenaudingi praeities reliktai?

Lena Andersson, pasakodama vienos šeimos istoriją, išsamiai ir tiksliai rekonstruoja gerovės valstybės žlugimo procesą. Romane „Svėjos sūnus“ autorė nebijo jautrių temų ir skaudžių problemų, kurios iškyla vykstant socialinėms transformacijoms. Tai pasakojimas apie žmones vienijančius ir skiriančius dalykus, ištikimybę sau ir kitiems, savirealizaciją ir modernybės „tiesą“, valstybės ir visuomenės santykį, pasitikėjimą ir vidinę stiprybę.

1 1 1 1 1

Gyvena viename bute, miega toje pačioje lovoje ir... niekada nėra susitikę. Atrodo, kažkuris iš šių teiginių neteisingas – tačiau rašytojos Beth O'Leary romanas „Atskirai kartu“ įrodys, kad tokia situacija – tikrai įmanoma.

Tifė vos per akimirką lieka be vaikino ir be namų – jis išvaro ją iš savo gyvenimo ir iš buto. Jai skubiai reikia vietos prisiglausti. Beje, būtų geriau, jei kaina būtų nedidelė – Tifės atlyginimas toli gražu nėra įspūdingas.

Leonas dirba naktiniu slaugytoju paliatyvios slaugos ligoninėje. Jis geras ir rūpestingas žmogus – kaip ir jo nekaltai kalėjime sėdintis brolis, kurio paleidimo užstatui Leonas niekaip negali sutaupyti pakankamos sumos pinigų.

Leonas nuo devynių ryto iki šeštos vakaro laiką leidžia namuose. Tuo metu Tifė išsijuosusi dirba. Po darbo jai reikia tik lovos pamiegoti. Kai Tifė ilsisi - Leonas dirba. Viskas, ko jam reikia, tai tik nuompinigiai brolio išlaisvinimui…

Tifė apsigyvena pas Leoną, tačiau niekada jo nemato. Jie gyvena viename bute, tačiau niekad nesusitinka. Vienas kitam jie palieka lipnius lapelius su žinutėmis, kurios kiekvieną dieną darosi vis atviresnės ir žaismingesnės…

Anot jos, parašyti šį romaną įkvėpė jos vaikino gydytojo darbas naktinėse pamainose – tuo metu jie vienas kito nematydavo dienų dienas, tačiau žinodavo vienas kito jausmus ir nuotaikas iš namuose paliktų nežymių užuominų.

1 1 1 1 1

Britų rašytojo Alex North trileris „Šnabždėtojas“ jau vadinamas geriausiu kriminaliniu romanu per pastarąjį dešimtmetį. Šiurpą keliančio trilerio autorius lyginamas su garsiausiais siaubo meistrais, net ir su pačiu Styvenu Kingu.

Jei paliksite duris praviras, netrukus pasigirs šnabždesiai…

Vis dar palūžęs po žmonos netekties Tomas Kenedis sukaupia visas jėgas, kad sukurtų naują gyvenimą sau ir savo septynmečiui sūnui. Jiedu persikelia gyventi į ramų ir mieguistą Federbanko kaimelį, ir tikisi čia susikurti tokią svarbią naują pradžią.

Tačiau Federbankas slepia tamsią ir pavojingą praeitį. Prieš penkiolika metų serijinis žudikas pagrobė ir nužudė penkis berniukus. Iki jam atsiduriant už grotų visi žudiką vadino Šnabždėtoju. Nusižiūrėjęs savo aukas jis tyliai šnabždėdamas kviesdavo jas pažaisti. Tačiau žaidimai nė karto nesibaigė gerai. Paskutiniosios aukos kūnas taip ir nebuvo surastas.

Žinoma, seni nusikaltimai nejaudina Tomo ir jo sūnaus Džeiko, kai jie įsikuria savo naujuose namuose. Tačiau netrukus dingsta dar vienas berniukas. Nusikaltimo aplinkybės gąsdinančiai panašios į Šnabždėtojo grobimus…. Negana to, dingusio berniuko tėvai taip pat prisimena, kad vaiko kambaryje yra girdėję keistus šnabždesius.

O tuomet ir Džeikas ima elgtis keistai, jis sako, jog girdi prie savo lango tylų šnabždesį ir prašo nakčiai užrakinti duris, kad jo nesigirdėtų.

1 1 1 1 1

Taigi: vienas vos atėjęs į vakarėlį ima nesustodamas pasakoti apie savo ligas. Kitas, prisėdęs prie jūsų lėktuve, bamba, kad skrydžiai nuolat vėluoja. Trečiam nepatinka riestainių skylės, ketvirtam orų permainos… Tobias Beck knygoje „Išlįsk iš savo dėžės!“ sako: galite pasiduoti šių parazitų įtakai ir prisijungti prie dejonių choro… arba pakeisti savo mąstyseną, pažvelgti tiesai į akis ir perimti savo gyvenimo kontrolę.

Besiskundžiantys žmonės nieko neprašomi vaidina aukos vaidmenį – nepataisomiems bambekliams nesunku rasti priežastį dėl ko niurzgėti. Būtų nieko baisaus, jeigu jie tai darytų užsidarę savo namuose. Kur kas labiau jaudina tai, kad nepasitenkinimas gyvenimu ir subjurusi nuotaika yra tarsi užkrečiama liga. „Išlįsk iš savo dėžės!“ siūlo efektyviausią priešnuodį tokiam pesimizmui.

Lektorius ir motyvatorius Tobias Beckas gerai žino, ko reikia, kad būtume laimingi gyvendami savo gyvenimą, o svarbiausia - nepasiduotume kitų įtakai. Jis pats nuo pat vaikystės plaukė prieš srovę ir nepakluso sistemos primestiems reikalavimams – dėl to jam netgi buvo diagnozuoti mokymosi sutrikimai. Tačiau užsispyręs vaikinas pasiekė savo ir tapo didelės kompanijos viceprezidentu. Karjeros pakilimai ir nuosmukiai jį užgrūdino, o didesnė nei 15 metų asmeninio tobulėjimo patirtis ir elgesio psichologijos žinios nugulė į debiutinę knygą „Išlįsk iš savo dėžės!“

Gyventi laisvai – tai priimti pasaulį tokį, koks jis yra, ir nustoti skųstis ir zirzti dėl to, ko negali pakeisti. Tobias Beck perspėja, kad viskas veikia kaip veidrodis – kuo daugiau besiskundžiančių girdime, tuo labiau ir patys norime pasipasakoti savo bėdas. Todėl jis siūlo mąstyti ne apie sunkumus, o apie galimybes. O svarbiausia - apsupti save veikliais ir pasitikinčiais savimi žmonėmis.

Tobias Beck misija – kuo daugiau žmonių padaryti laimingais ir sėkmingais.

1 1 1 1 1

Nebesuprantu! Kas nutiko mano vaikui?

6-11 metų periodas daugeliui tėvų atrodo kaip atokvėpis tarp daug jėgų pareikalavusių kelerių pirmųjų metų su vaiku ir nenumaldomai artėjančios paauglystės. Tačiau nereikėtų apsigauti! Šiuo metu intensyviai formuojasi savarankiškumo siekiančio vaiko smegenys, akivaizdžiai reiškiasi jo emocingumas ir vystosi pirmieji socialiniai įgūdžiai. Visa tai lemia vaiko nepastovumą: vieną dieną jis gali norėti prisiglausti, apsikabinti, kitą – stumia tėvus į šalį ir nežinia ko lieja ašaras ar susimuša mokykloje.

Tokį etapą, lyg šokčiojimą amerikietiškaisiais kalneliais, nelengva įveikti ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. Tėvai, susidūrę su nepaaiškinama emocijų kaita ar priešgyniavimu, dažnai pasimeta, netenka kantrybės ar imasi griežtesnių auklėjimo priemonių. Tačiau net ir menkiausi konfliktai ne juokais išvargina visą šeimą ir kartais neleidžia pasiekti trokštamų rezultatų.

Siekdama padėti įveikti pereinamąjį etapą, knygos autorė aptaria tėvams dažnai kylančius klausimus, pasitelkia iliustruotus pavyzdžius ir naujausių mokslinių tyrimų duomenis bei remiasi pozityvaus auklėjimo, empatiško elgesio su vaiku principais, pataria, kaip elgtis įvairiose situacijose, kad kiekviena su vaiku praleista akimirka būtų šviesi ir laiminga.

1 1 1 1 1

Monografijoje analizuojama paramilitarinės 1919 m. veiklą pradėjusios organizacijos – Lietuvos šaulių sąjungos – istorija. Autorius, remdamasis gausiais archyviniais šaltiniais, periodika ir istorikų tyrinėjimais, tiria organizacijos veiklą, jos ideologijos esmę bei kaitos niuansus.

Šauliai savo veiklą vykdė beveik per visą tarpukario Lietuvos laikotarpį (1919–1940 m.), jų susiformavimo ir veiklos istorija yra susipynusi su Nepriklausomos Lietuvos ir moderniosios lietuvių tautos idėjomis. Šaulių sąjunga, remdamasi savo lyderių mintimis (ypač Vlado Putvinskio), siekė tapti tikra lietuvių tautos ugdymo ir tobulinimo platforma, savotiškais dvasios aristokratais. Tačiau realybė ir siekiai dažnai atsidurdavo skirtingose plotmėse. Tai mėginama parodyti šiame istoriniame tyrime.

Knyga gausiai iliustruota istorinėmis fotografijomis, archyvinių dokumentų fragmentais.

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.