1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Sonata fleitai ir fortepijonui (1977) sukurta dar kompozitoriaus studijų metais. Tai tradicinės formos kūrinys, kurį sudaro trys dalys: greita-lėta-greita (trečioji dalis autoriaus pavadinta „durnių maršu“). Kraštinės dalys pilnos netikėtumų, staigių kontrastų ir humoro: juvelyriškus flamenko pasažus keičia įnoringa melodija, po to pasigirsta fugato a la Bach, kurį staiga nutraukia efektinga garsų lavina, groteskinį trankų maršą keičia judrutė, „išdykusi“ tema. Ciklą vienija ne tik kraštinių dalių giminingumas – panašus charakteris, ornamentika, bet ir ta pati tema, skambanti pirmojoje dalyje prieš pat reprizą bei trečiosios dalies pabaigoje.  Asketiškas, santūrus motyvas pasigirsta tarsi svarbus „bet“ ir susisieja su antrąja sonatos dalimi, kuri nevirsta lyrine poilsio sala, o prisipildo skausmo ir kartaus sarkazmo (kuliminacija sąmoningai forsuojama). /Laima Slepkovaitė/

Užsakyti leidinį


Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.