1 1 1 1 1

„Adieu“ obojui solo inspiravo Antoine‘o de Saint-Exupery „Mažojo princo“ finalas, kurio vaizdinys – virš tuščių laukų pakibusi vieniša žvaigždė. Melancholiška, šviesaus liūdesio persmelkta muzika kelia nepasiekiamybės pojūtį. „Adieu“ formą sudaro 3 padalos, turinčios partitūroje taip ir neįvardintas vaizdines aliuzijas: (1) kopų šnaresys, (2) vanduo, (3) žuvėdrų klyksmas. Specifinės šios kompozicijos išraiškos priemonės – fryginės dermės spalva, gausiai naudojamas aido efektas ir polifonizuota faktūra – pasitelktos siekiant sukurti dviejų instrumentų dialogo įspūdį. Trečiojoje padaloje, kurios pradžia sutampa su aukso pjūvio proporcija, sukauptas didžiausias įtampos krūvis. Pabaigoje pasigirstančios mažorinės intonacijos – tarsi paskutinio besileidžiančios saulės spindulio blyksnis.

Raminta Šerkšnytė


Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.