1 1 1 1 1

Raudona spalva Vakaruose anksčiausiai pradėta naudoti tiek piešiant, tiek dažant. Tad tikriausiai dėl to ji taip ilgai buvo spalva stipriausia ir labiausiai įkrauta visais - medžiaginiu, socialiniu ir simboliniu požiūriais. Ja žavėjosi romėnai ir graikai, antikoje ji buvo valdžios, turto ir didybės simbolis. Viduramžiais ji įgyja stiprią religinę dimensiją, primindama ir Kristaus kraują, ir pragaro liepsnas. O pasaulietine prasme tai meilės, šlovės ir grožio, lygiai kaip ir išdidumo, prievartos bei geidulingumo spalva. XVI amžiuje protestantai paskelbia karą raudonai, laiko ją nepadoria, simbolizuojančia prabangą, pasaulio tuštybę ir „popiežiaus teatrališkumą". Nuo tol visur Europoje, net katalikiškuose kraštuose, raudonos vis mažiau tiek medžiagose, tiek simboliuose.


Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.