1 1 1 1 1

Įsivaizduokite platų jūros horizontą, su žemės paviršiumi kovojančias bangas; vėjo dvelkimas svaigiai kutena odą, plaukai plaikstosi ore ir jūs žengiate į priekį – kiekvienas žingsnis vis priartina prie kerinčio sapnų rūko. Jis hipnotizuoja. Kviečia miegoti. Vilioja paslaptimi ir šaukia pas save, į savo karalystę, kurioje slypi melancholijos, skausmo ir vidinių tamsybių šaknys. Siela klajoja po groteskišką utopiją , tuščiai kankinasi nerasdama sau vietos; nugrimzdama į dugną susiduria su nevilties vaiduokliais. Nes laikas pavirsti šešėliais. Nes gelmių balsai kviečia pajusti mirties vandenyno alsavimą. Nes viskas baigiasi jūra. Kūrinyje naudojau poeto Gintaro Patacko eilėraščių „Viskas bagiasi jūra...“, „Lopšinė“, „Liga“ ir „Skrajojantis Olandas“ ištraukas.

Beata Juchnevič

Užsakyti leidinį


Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.