1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Atkūrus Nepriklausomybę po truputį atsigaunantys Lietuvos dvarų ansambliai nuolat sulaukia įvairių sričių tyrėjų (istorikų, dailėtyrininkų, architektūrologų, paveldosaugininkų, restauratorių, kolekcininkų) dėmesio.
Dvarams skirto „Vilniaus dailės akademijos darbų“ 97 tomo skaitytojai susipažins su 9 moksliniais straipsniais, nagrinėjančiais meno kūrinių eksponavimo tendencijas Vakarų Europoje XVI–XIX a. ir jų atspindžius Lietuvos dvaruose, rekonstruojama Raudondvario dvaro (Kauno r.) rūmų planinės-funkcinės struktūros kaita XVII a. – XX a. pradžioje, Dabraulėnų dvaro sodyba kaip šeimos lizdo vaizdiniu, atsispindėjusiu parko ikonografijoje, XVIII a. pirmos pusės Verkių dvaru ir jo 1791 m. inventoriaus sąrašu, XV–XVI a. LDK bajorų gyvenamųjų pastatų struktūrų raida.
Medinis dvarų paveldas nagrinėjamas pasitelkus Gulbinų Raudondvario dvaro sodybos ansamblį, atskleidžiama Lieporų dvaro istorija. Architektūros tyrimų ir restauravimo klausimai aptariami nagrinėjant Biržų pilies statinius, Leipalingio dvaro pastatus.
Į dvarų tyrimų diskusinį lauką įsilieja naujos labai aktualios temos arba ne vieną dešimtmetį plėtotų temų probleminiai apibendrinimai. Autoriai vis drąsiau į vietos kultūrą žvelgia per platesnį visos Europos kontekstą, per jį pamato ir Lietuvos savitumus. Be to, įsibėgėjant dvarų ansamblių restauracijai, ima savo įžvalgomis drąsiau dalytis paveldo srities specialistai, parodydami ne tik tai, ką mums liudija istoriniai dokumentai, bet ir tai, ką atskleidžia išlikusių pastatų ar net menkų fragmentų mūrai.
Autorių ir jų įžvalgų įvairovė dar kartą paliudija, kad dvarų tema yra labai „jauna“, turinti nepaprastai daug potencijos augti ir formuoti tyrėjų sroves ar mokyklas, kurios galėtų tarpusavyje diskutuoti dėl atskirų dvarų ansamblių kultūrinio palikimo arba vienos bei kitos to palikimo interpretacijos.

Užsakyti leidinį


>

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.