1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Abel Gance (1889-1981) - prancūzų režisierius, prodiuseris, scenaristas ir aktorius. Kino montažo teorijos ir praktikos pradininkas, geriausiai žinomas iš trijų nebyliojo kino filmų „Aš kaltinu“ („J'accusé“,1919), „Ratas“ („La Roue, 1923) ir monumentalaus „Napoleono“ (1927). Perėjęs į garsinį kiną, sukūrė nuotykių filmą „Kapitonas Frakasas“(„ Le Capitaine Fracasse“, 1943) su Jeanu Marais,  istorinę melodramą „Nelio bokštas“ ( „La Tour de Nesle“, 1955), vėliau vėl grįžo prie Napoleono temos filme „Bonapartas ir revoliucija“ („Bonaparte et la Révolution“, 1971).

Šioje knygoje nagrinėjamas ambicingiausio Abelio Gance'o kino projekto gimimas ir žlugimas bei bandoma suvokti, kodėl jo veržli karjera beveik užgeso nebyliojo kino eros pabaigoje. Iki 1929 metų Gance'as buvo garsiausias Prancūzijos režisierius, šlovintas už savo technines naujoves ir neišsenkančią vaizduotę. Tuo pačiu metu jis buvo kritikuojamas dėl pernelyg ilgos savo kūrinių trukmės (šešių dalių „Napoleonas“ truko šešias valandas) ir didelių išlaidų. Pirmasis Gance'o garsinis filmas „Pasaulio pabaiga“ ( „La Fin du Monde“ , 1930) apie tariamą Žemės ir kometos susidūrimą virto tokia didele menine ir finansine nesėkme, kad ji beveik nubraukė ankstesnius jo pasiekimus. Aiškinantis priežastis, Gance'as tvirtino, kad susidūrė su komerciniu sabotažu, o kritikai kaltino režisieriaus nepatyrimą akistatoje su naujomis technologijomis. Remiantis išsamiais archyviniais duomenimis, knygoje iš naujo tiriamas kultūrinis fonas ir Gance'o perėjimo nuo nebyliojo prie garsinio kino pasekmės. Skaitytojui siūloma įspūdinga kelionė po prarastą Gance kino utopiją.

Užsakyti leidinį


>

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.