1 1 1 1 1

Animacinių filmų kūrėjo, dailininko ir scenaristo Iljos Bereznicko knyga „Ir ožka neša laimę“ – tai nuotaikingi komiksai, skirti visai šeimai. Knygoje linksmai ir šmaikščiai pasakojama apie Lietuvos miesteliuose gyvenusius žydus ir jų folklorą.

Knygoje autorius ironiškai ir šiuolaikiškai perteikia žydų liaudies pasakos motyvais paremtą pamokančią istoriją, kurioje pasakojama apie žydų buitį ir kasdienybę, bei jų sugebėjimą pozityviai ir žvaliai žvelgti į gyvenimą net sudėtingiausiose situacijose.

Komiksuose gausu ironijos, sveiko, lengvo humoro ir, svarbiausia, čia visuomet randama išeitis, o sunkumai vertinami kaip įprasta gyvenimo realybė, kuri netrukus pasikeis. Tai pamokanti istorija apie išmintingus žmones ir jų gebėjimą kur kas plačiau bei paprasčiau vertinti pasaulį.

I. Bereznickas iliustravo daugiau nei 30 kitų autorių knygų, yra karikatūrų autorius. Dalyvauja karikatūrų parodose Lietuvoje ir užsienyje.

1 1 1 1 1

Marija Rinkevičiūtė-Žilevičienė buvo apdovanota ne vienu talentu. Savo energiją ji dalijo unikaliajai tekstilei, audinių dizainui ir sceninių bei tautinių drabužių projektavimui. Kaip menininkė ji brendo modernizmo lūžio laikotarpiu, kai plečiamai audimo pramonei buvo reikalingi dailininkai, gebantys kurti modernistinius projektus masinei gamybai, todėl tekstilininkai dar studentai buvo skatinami savo talentus pritaikyti praktiniams poreikiams. M. Rinkevičiūtė-Žilevičienė išgarsėjo dar studentė, kai pagal jos projektus „Kauno audinių“ fabrike pagaminti audiniai pradėti gaminti masiniu būdu, jie keliavo po vietines ir tarptautines parodas, prisidėdami prie lietuviško tekstilės dizaino modernizavimo. Menininkės dekoratyviniai audiniai pasižymėjo folklorine tematika, lakonišku piešiniu, žaismingais spalvų ir linijų deriniais, prilygstančiais sovietmečiu draudžiamai modernistinei tapybai. Taip tekstilės fabrike niekad nedirbusi menininkė nemažai prisidėjo prie naujojo stiliaus audinių dizaine įsitvirtinimo.

1 1 1 1 1

Valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtoje parodoje buvo glaustai pateikta visa taikomosios dailės ir dizaino istorija, kurioje galima įžvelgti svarbiausius valstybės bei visuomenės raidos posūkius. Šios meninės veiklos sritys glaudžiai susijusios su visuomenės ekonominiais ir kultūriniais poreikiais. Parodoje eksponuota žymiausių pastarojo šimtmečio taikomosios dailės atstovų ir dizainerių kūryba, pristatyta šiuos specialistus rengusių švietimo institucijų veikla. Paroda supažindino su įvairių taikomosios dailės ir dizaino sričių (keramikos, tekstilės, juvelyrikos, baldų, stiklo, odos, grafinio ir meninio dizaino) istorine vystymosi raida nuo tarpukario iki šių dienų. Pristatyta 200 žymiausių pastarojo šimtmečio menininkų kūryba, per 1000 taikomosios dailės dizaino objektų bei įvairių projektų. Parodos pagrindą sudarė Lietuvos dailės muziejaus rinkiniuose saugomi eksponatai, tačiau, siekiant parodyti istorinę raidą, dalį eksponatų parodai paskolino M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, A. ir A. Tamošaičių galerija „Židinys“, Vilniaus dailės akademija ir kt.

1 1 1 1 1

Kataloge pateikiamos nuo 1993 iki 2018 m. Lietuvos banko išleistų kolekcinių ir proginių monetų nuotraukos ir aprašymai, monetų konkursuose gauti apdovanojimai, platintojų sąrašas.

1 1 1 1 1

Knygoje pristatoma įvairius apribojimus patirianti meno sritis – teatro dailė. Čia įrėminimo sąvoka vartojama plačiąja prasme. Ji ne tik nusako ideologinį spaudimą sovietmečiu, bet ir tinka kalbant apie dailininkų kūrybos priklausymą nuo bendro teatro menininkų suderinamumo bei pavaldumo režisūros dėsniams. Tokie rėmai iš tikrųjų egzistuoja ir teatre: klasikinė scenos dėžutė įrėmina spektaklio vaizdą. Knygos skaitytojai galės susipažinti su visomis peripetijomis, kurias patiria teatro dailininkai, sužinoti, kaip atsirado dailininko teatras, kodėl sukurti darbai nepasiekė scenos, taip pat – kaip scenografai išmoko ne tik kūrybiškai bendradarbiauti, bet ir kovoti už savo tiesas bei teises.

1 1 1 1 1

Šis leidinys – tai mokslinių straipsnių rinktinė, sudaryta remiantis pranešimais, pristatytais 17-ojoje tarptautinėje muzikos teorijos konferencijoje „Muzikos komponavimo principai: ratio versus intuitio“. Konferencija vyko 2017 m. lapkričio 8-10 d. Vilniuje. Ją surengė Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Lietuvos kompozitorių sąjunga. Konferencijoje savo idėjas pristatė dvi dešimtys muzikologų ir kompozitorių iš Lenkijos, Graikijos, Austrijos, Vengrijos, Serbijos, Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Austrijos, Kanados, JAV.

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.