1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Knyga „Lietuva 2120“ – tai 4 utopiniai ir 4 distopiniai scenarijai Lietuvai – 48 pokalbiai su Lietuvos politikais,
filosofais, menininkais, visuomenininkais bei mokslininkais.
Knygoje „Lietuva 2120“ žvelgiama į valstybę po šimto metų. Lietuva taps Europos Sąjungos pensionatu ar stipria naujos Hanzos sąjungos nare? Rusijos provincija ar naujojo Beniliukso dalimi? Ar žodis „valstybė“ vis dar reikš tą patį?
Pristatę po keturis utopinius ir distopinius scenarijus, knygos autoriai neria į pokalbius su žmonėmis, šiandien kuriančiais Lietuvą: beveik pusšimtyje interviu su politikais, menininkais, mokslininkais, verslininkais ir visuomenininkais svarstoma, kokia Lietuva bus 2120-aisiais. Ar tai, kas mus neramina ir džiugina šiandien, bus aktualu ir po šimtmečio?
Ši knyga „Lietuva 2120“ – tai laiko kapsulė, vaizduotės pratimas ir minties eksperimentas, kviečiantis aptarti netikėčiausius valstybės raidos scenarijus ir apie ateitį kalbėti jau dabar.

Užsakyti leidinį


  
	
      1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Per gyvenimą knygos autoriui Jurgiui Stanaičiui teko pačiam „prisiliesti“ prie aviacijos (daugiausia sportinės).

Iš pradžių viską stebėjo iš „vidaus“, po to iš „viršaus“ ir galiausiai – iš „šono“, teko sutikti įvairių
aviatorių:drąsių ir gabių, dorų ir darbščių, kuklių ir pasipūtusių, turinčių humoro jausmą ir tylenių.
Kai kurie žuvo, kiti išliko gyvi, bet sužaloti, dar kiti, neišlaikę gyvenimo įtampos, nusižudė...
Knygoje „Danguje virš bedugnės“ beveik visi įvykiai paremti tikrais faktais. Minima Martyno vaikystė, vaikiška pasaulėžiūra, pasaulio supratimas, mokykla, taip pat Baltijos kelias, Sausio 13-osios naktis – įvykiai, į kiekvieno Lietuvos gyventojo atmintį išsirėžę visam gyvenimui. Nepamirštas ir svarbiausias aviacijos įvykis – sklandymo čempionatas, Lietuvos lakūnų bandytojų darbas. Nedaugelis žino, kad 2012 m. pirmoji lietuviška įgula – Ignas Krivickas ir Jonas Juknius keturviečiu lėktuvėliu „Mooney M20 R“ apskrido aplink pasaulį, o po ketverių metų, 2016-aisiais, J. Juknius su Kirgizijos pilotu tokiu pat lėktuvėliu antrą kartą apjuosė Žemės rutulį, tik šį kartą skrido priešinga kryptimi – į vakarus!

Užsakyti leidinį


  
	
      1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Pyktis yra dvilypis. Jis gali krutėti pamažėle arba siautėti. Gali būti bežodis ar užgriūti tikra žodžių lavina. Gali vos baksnoti arba trenkti nevaldoma jėga. Nuo to, kokios yra pykčio apraiškos, priklauso, kaip geriausia su juo dorotis. Tylus ir rusenantis pyktis įveikiamas kitaip nei garsus ir kunkuliuojantis.
Ką daryti apėmus pykčiui? Išlieti jį ar suturėti, stengtis tylėti ar išrėžti viską, ką manome, atsiprašyti ar tiesiog tyliai kurstyti jį toliau? O kaip elgtis, kai kito žmogaus pyktis įžeidžia ar skaudina? Gal pabandyti atleisti? O jei nepavyksta?
Knygoje „Kova su pykčiu“ pateikiami paaiškinimai ir praktiniai patarimai gali padėti suprasti ir suvaldyti pyktį, o kartais net neleisti jam įsiplieksti.

Užsakyti leidinį


  
	
      1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Antropologijos profesoriaus Richardo Wranghamo nuomone, žmonijos evoliucijos sėkmę nulėmė terminis maisto apdorojimas. Jo įsitikinimu, esminė transformacija mūsų evoliucijoje įvyko pereinant nuo žalio prie termiškai apdoroto maisto. Kai tik buvo prisijaukinta ugnis, laiką, kurį iki tol mūsų protėviai skirdavo žaliam maistui kramtyti, skyrė medžioklei ar stovyklavietei prižiūrėti.
R. Wranghamas analizuoja mūsų protėvių mitybą, jos kaitą amžių tėkmėje, pateikia svarbių įžvalgų apie tai, kaip pasidarėme socialūs, o maisto gaminimas tapo poravimosi pagrindu ir paskatino namų ūkių formavimąsi.
Knygoje „Ugnis: kaip maisto ruošimas nulėmė žmogaus evoliuciją“ pateikta evoliucijos teorija kelia diskusijas ir kviečia apmąstyti dabartinius mūsų valgymo įpročius.
Kada mūsų protėviai pradėjo apdoroti maistą?
Kodėl mums patinka duoną supjaustyti riekelėmis?
Kodėl mėgstame minkštą maistą?
Kaip žmogaus kūnas prisitaikė valgyti termiškai apdorotą maistą?

Užsakyti leidinį


  
	
      1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Richard Brodie mokslo populiarinimo knygoje „Virusas galvoje“ kalba apie naują teoriją – memetiką. Tai
disciplina, kuri apjungia biologijos, psichologijos ir kognityvinių mokslų žinias ir nagrinėja memus, tai yra
psichikos virusus, kurie plinta po pasaulį ir nulemia mūsų elgesį, pasirinkimus bei įvairius sprendimus.
Žmonės dažnai net nesusimąsto, kad tam tikrus sprendimus priima ne dėl to, kad patys taip sugalvojo, o dėl to, kad „užsikrėtė“ nuo aplinkinių. Mes trokštame būtent tos ir ne kitos prekės, būtent tos ir ne kitos paslaugos, taip pat mūsų galvoje daug stereotipų, kaip turi elgtis vienas ar kitas žmogus, priklausantis įvairioms socialinėms, tautinėms ar amžiaus grupėms. Ar tikrai rutiną, pagal kurią gyvenate, sugalvojote patys? Daugelį minčių ir suformuotų klišių nulėmė manipuliacija mūsų psichika, arba kitaip tariant įvairios virusinės mintys, knygoje vadinamos memais. Būtent jas ir nagrinėja memetika.
Autorius Richard Brodie knygoje „Virusas galvoje“ teigia, kad memai gali gerokai pakenkti psichikai, tačiau kuo geriau pažinsime save ir memetiką, tuo geriau atsispirsime manipuliacijomis ir tapsime sunkiau valdomi.

Užsakyti leidinį


  
	
      1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

„Pavogtas dienoraštis“ – šeštasis rašytojos Rūtos Mataitytės romanas. 2015-tais metais buvo išleista knyga „Gunda“. Nauja istorija tęsia pasakojimą apie Gundos ir jos dukros gyvenimą.
Romane „Gunda“ pagrindinė veikėja išvyko į Norvegiją studijuoti kalbos. Visgi, nutiko taip, kad ji į Lietuvą negrįžo. Rašytoja knygoje pasakoja apie merginos brandą, bandymą pritapti svečioje šalyje, ilgesį ir meilę.
Knygoje „Pavogtas dienoraštis“ skaitytojai supažindinami su Gundos dukra Gerda. Ji augo Danijoje ir Lietuvą pažįsta tik epizodiškai. Mergina nusprendžia atvykti į Vilnių: patirti, pajausti, atrasti. Netikėtai aptikusi mamos dienoraštį Gerda pasineria ir į jos asmeninę istoriją. Kiek daug ji nežinojo apie Gundą, visą gyvenimą buvusią šalia. Taip autorė kuria du lygiagrečius pasakojimus apie tarpusavyje likimais susipynusias moteris.
Rūta Mataitytė romane nagrinėja šiandien ypač aktualią temą – emigrantų vaikų, gimusių ir augusių kitoje šalyje, tautinį identitetą ir santykį su šalimi, kurią tėvai laiko sava. Gerda bando suprasti savo jausmus Gundos gimtinės atžvilgiu. Ką jai reiškia Lietuva? Kur yra jos vieta?
Tėvynės ilgesys, tautinis identitetas, emigrantų gyvenimas svetur, mamos ir dukros santykiai, meilė, likimo išbandymai, netektys – temos, kurias savo tekste vysto autorė.

Užsakyti leidinį

>

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.