1 1 1 1 1

Rašytojas, žurnalistas, paveldosaugininkas Vytautas Kirkutis knygoje "100 laisvės paminklų. Kultūros paveldo objektai, atgimimo paminklai ir vietos, susijusios su Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės kovomis Šiaulių rajone" pateikia išsamią informaciją apie šimtą kultūros paveldo objektų, atgimimo paminklų ir vietų, susijusių su Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės kovomis Šiaulių rajone. Dvi datos įrėmina laiką, kuriuo domimasi knygoje: 1918-2018. Stebina laisvės ženklų įvairovė: kryžiai, antkapio paminklai, stogastulpiai, atminimo ženklai, lentelės ant kryžių, namų, medžių... Knygoje rašoma, kad visų laisvės paminklų prasmė vienoda – nepamirškime, lankykime, kalbėkime apie tai, o svarbiausia – prisiminkime.

1 1 1 1 1

Šioje knygoje parodyta 40 pavyzdžių, kaip pasigaminti skirtingų modelių rankines ir kitus galanterijos gaminius. Vadovaudamiesi paprastomis ir aiškiomis instrukcijomis, net ir šios srities naujokai galės drąsiai išmėginti savo jėgas.

1 1 1 1 1

Šioje gausiai iliustruotoje knygoje pateikta daug būdų kaip, panaudojant įvairius augalus, nudažyti skirtingus audinius. Aptariamas audinių paruošimas, skirtingi dažymo metodai ir plati augalinių spalvų paletė.

1 1 1 1 1

Šioje monografijoje išsamiai pristatoma Lietuvos nacionalinės premijos laureato, aktoriaus Juozo Budraičio teatrinė kūryba ir vaidmenys, sukurti 1979–2018 m., apžvelgiamos aplinkybės, paskatinusios garsų kino aktorių ateiti į teatrą, apibendrinamos jo vaidmens kūrimo strategijos, aktoriaus asmenybės, vaidmens ir personažo santykiai bei aktoriaus kūrybinių principų organiškas ryšys su režisieriaus pasaulėžiūra.

Be teatro temos knygoje taip pat pateikiamos pokalbių su J. Budraičiu ištraukos, skelbiamas pluoštas aktoriui skirtų minčių, kuriomis pasidalijo jį ir jo kūrybą artimai pažįstantys menininkai: dramaturgas Marius Ivaškevičius, aktorius Regimantas Adomaitis, režisieriai Jonas Vaitkus, Gintaras Varnas, Šarūnas Bartas, Oskaras Koršunovas ir kt. Pasak režisieriaus Oskaro Koršunovo, spektaklyje „Paskutinė Krepo juosta“ dėl savo ypatingo talento, subrandinto gyvenimo patirties ir intelekto, J. Budraitis tapo egzistencinės beketiškos filosofijos simboliu.

1 1 1 1 1

Alvis Hermanis (g. 1965) – latvių teatro pasididžiavimas. Režisierius, aktorius, scenografas, Naujojo Rygos teatro (NRT) meno vadovas, įvairių Latvijos ir tarptautinių premijų laureatas. Nuolat kviečiamas režisuoti garsiuosiuose Europos dramos ir operos teatruose. Latvijoje išrinktas įtakingiausiu mąstytoju. Septynių vaikų tėvas. „Dienoraštį“ rašė leidėjų prašymu: Rygoje, kaime, Zalcburge, Paryžiuje, Hamburge, Milane, Niujorke. Apie labai įtemptą 2015–2016 metų sezoną, sėkmes ir nesėkmes, drąsą ir abejones, paslaptis ir įtakas. Kūrybinė virtuvė, NRT kaip gyvenimo projektas, didžiosios asmenybės... Menas, šeima, politika, vertybių perkainojimas, užsienio spaudos išpuoliai, Europos dabarties apmąstymai... Faktai ir interpretacijos, rimtumas ir ironija, emocijos ir sąmojis...

1 1 1 1 1

Vilniaus istorija nėra baigtinė, ji niekuomet negali būti papasakota iki galo, nes vieno naratyvo nėra. Egzistuoja daugybė skirtingų pasakojimų ir būdų juos perteikti. Knyga „Vilniaus istorijos“ – dar negirdėtos ir niekur neužrašytos XVIII amžiaus miesto istorijos, atidengiančios miesto praeities klodą, kurio nerasite jokiuose kelionių vadovuose. Penkiolikoje istorijų jungiami trys dėmenys – asmenybė, pastatas ir konkreti istorinė data, aplink kurią ir dėliojamas pasakojimas. Visos istorijos chronologiškai išdėstomos per XVIII amžių, todėl tai – pasakojimas ne vien apie Vilnių, bet ir apie epochą. Epochą, kurioje būta visko: mokslo laimėjimų, reikšmingų valstybės reformų, įstabaus grožio statinių, iškilių asmenybių, o kartu – tuščiagarbystės, žiaurumo, karų ir nepamatuojamų ambicijų.

„Vilniaus istorijos“ – neįprastas gidas po miestą. Tai savotiškas dvasios gidas ir po erdvę, ir po laiką, ir po tikras vietas, ir po seniai praėjusį šimtmetį. Gidas, vedantis į chaotišką, prieštaringą ir valstybei pragaištingą mūsų istorijos tarpsnį. Apie šį menkai pažintą ir nerimastingą laikotarpį S. Šulcės lūpomis pasakoja patys anos epochos žmonės. Išgirskite juos ir pamatykite Vilnių to meto didikų, vyskupų, dailininkų, karvedžių, valstybininkų, vienuolių, aukštuomenės moterų akimis. Įženkite į XVIII amžiaus Vilniaus pastatus kitaip.

Sonata Šulcė – kultūros istorikė, gidė ir tekstų autorė. 2009 m. baigė kultūros istorijos ir antropologijos studijas, dėstė kultūros istorijos pagrindus, yra „Ekskursijos po neatrastą Vilnių“ iniciatorė. Šiuo metu studijuoja istorijos doktorantūroje.

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.