1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Bekompromisis stilius, paprasti gyvenimai, iškylantys iki archetipų lygmens, pasaulio literatūros kontekstas, iracionalumo protrūkiai. Vengrų rašytojas László Krasznahorkai – vienas garsiausių Vidurio Europos rašytojų, vadinamas „gyvuoju klasiku“. Dėl savo bekompromisio stiliaus žinomas autorius yra pelnęs daugybę įvairių šalių literatūrinių apdovanojimų, svarbiausi: Kossutho (Vengrijos nacionalinė, 2004), tarptautinė Bukerio (Man Booker International Prize, 2015) premija.
Pirmasis ir vienas žymiausių autoriaus romanų „Šėtoniškas tango“ – tai į devynias kalbas išverstas žmogaus vizijų, svajonių sudužimo romanas: dabartis nepalieka nė menkiausių vilčių, o ateitis daugiau negu miglota. Visą romaną persmelkęs laukimas: žmonės ko nors laukia, bet nuolatos nesulaukia to, ko tikėjosi. Jame yra ir nenusakomo paslaptingumo, ir žmogaus, palikto vieno su nuožmiu pasauliu.
Nuošalioje gyvenvietėje lieka 3 šeimos, 3 senberniai, netolimame vienkiemyje liko našlė su 4 vaikais (žmonės, taip ir neradę gyvenime vietos – visi kiti jau išsilakstę) ir smuklininkas. Rudenį žmonės tikisi atgauti uždarbį, randasi norinčių tuos pinigus nusiglemžti, ir tuomet pasklinda gandas: atkanka 2 gelbėtojai. Smuklėje, kur jų laukiama, makabriškas ūžavimas. Tuo metu dėl brolio psichologinio smurto nusinuodija psichikos negalią turinti našlės mergaitė. Gelbėtojai (kovos su veltėdžiavimu spec. tarnybos darbuotojai, patys prigriebti už nieko neveikimą) teigia, kad dėl mergaitės mirties kalti ūžautojai, įtikinėja tuos žmones palikti neperspektyvią gyvenvietę ir pradėti viską iš naujo. Išvilioja iš jų pinigus, išveda iš namų, bet neturi kur nuvesti, ir žmonės pamato, kokia beviltiška jų padėtis.
Romane netrūksta aliuzijų į Bibliją ir pasaulio literatūrą, tik čia viskas apversta aukštyn kojomis: personažai Irimijas – pranašo Eremijo parodija, o Šmitnė – pasišaipymas iš amžinojo moteriškumo. Autoriaus sakiniai ilgi, keistai komplikuoti, su iracionalumo protrūkiais, primena sąmonės srautą.

Užsakyti leidinį


  
	
      1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Atviras ir sukrečiantis žinomo atlikėjo ir kompozitoriaus Stanislavo Stavickio-Stano biografinis romanas. Susidūręs su vėžio diagnoze trijų vaikų tėvas pereina visą onkologinio paciento kelią, tačiau ligai atsitraukus išbandymai nesibaigia. Vėžys pažadina visiškai nelauktus, sielos gilumoje dešimtmečius tūnojusius jausmus, o likimas susidėlioja taip, kad sunku patikėti įvykių realumu. Stano istorija įkvepia ir verčia susimąstyti, ar išties vėžys yra baisiausia gyvenimo rykštė.
„Kodėl aš?“, - klausia romano personažas, išryškėjus rentgeno nuotraukai ir išgirdus daktarų verdiktą – „vėžys“. Pasaulis verčiasi aukštyn kojom, dūžta ir skeveldrom pažyra saugi komforto zona, santykiai su šeima, ir artimaisiais. Save tenka skausmingai kurti iš naujo, atlikti atminties ir vertybių reviziją, iš naujo perkrauti santykius su savim ir pasauliu. Pasakojimas reljefiškas ir dinamiškas, besirutuliojanti gyvenimo tikrovė kuria personažą visai nebepanašų į tą scenos žvaigždę, kuri pleveno mūsų vaizdiniuose.
„Netikėta“, - švelniausias žodis, kuris ateina į galvą, skaitant šį kūrinį nuo pirmojo sakinio. Akinantis, iki nuogumo dygus atvirumas tikrovei, dėmesys detalei, skaudūs savęs atradimai ir gerai sustyguota dramaturgija – išskirtiniai šio kūrinio bruožai. Pridėkim dar saviironiją ir groteską, neleidžiančius personažui nugrimzti į depresijos nykumas. Žanro požiūriu tai gerai „sukaltas“ autobiografinis, dokumentinis romanas, kuriame nepalikta vietos „literatūrščinai“ ir fantazmams.
Kūrinį galima suvokti ir kaip atvirą, skaudų ir viltingą liudijimą tūkstančiams išgyvenusių, išgyvenančių ir išgyvensiančių vėžio Golgotą.

Užsakyti leidinį


  
	
      1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Knygoje „Audra“ rasite dvi Nobelio premijos laureato, prancūzų rašytojo J. M. G. Le Clézio apysakas. Tai dvi istorijos, kurių veiksmas vyksta skirtingose vietose, tačiau jas jungia laikas, žmogiškos silpnybės ir įtampos kupinas siužetas.
Pirmojoje apysakoje „Audra“ nusikelsime į Japonijos Udo salą, kurią 2011 m. nusiaubė cunamis, ir išgirsime šešiasdešimtmečio Filipo Kio istoriją. Buvęs karo žurnalistas grįžta į vietą, kur neteko draugės. Jis pasiruošęs stoti akistaton su savo praeitimi ir, galbūt, mirtimi. Ar netikėta pažintis su trylikamete Džuna sugrąžins jam gyvenimo džiaugsmą, o kartu ir norą mylėti? Antrojo kūrinio „Moteris be tapatybės“ veiksmas vyksta Paryžiaus priemiesčiuose, bet istorija prasideda gerokai anksčiau. Apysakoje pasakojama skausminga dviejų seserų, imigrančių iš Afrikos, istorija.
Nors abiejų apysakų veikėjus persekioja nesėkmės, tai nėra tamsūs ar niūrūs pasakojimai. Tai - realaus gyvenimo, pasaulio įvykių ir tikrovės atspindys. Autorius išvengia supaprastinimų, tačiau nekuria ir paslapties. Užuot aiškinęsis veikėjų jausmus ir jų veiksmų priežastis, J. M. G. Le Clézio aprašo faktus ir įspūdžius, kurie virsta įspūdingais, lyg per poezijos filtrą regimais įvaizdžiais.

Užsakyti leidinį


  
	
      1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Walt Whitman (1819–1892) – verlibro revoliucionierius, vienas pačių svarbiausių amerikiečių poetų. Jo gyvenimo knyga, poezijos rinkinys „Žolės lapai“, pirmąkart pasirodė 1855-aisiais. Jame tebuvo 12 eilėraščių. Autorius knygą nuolat pildė, taisė ir ji tapo esminiu modernistinės poezijos rinkiniu. Pirma W. Whitmano rinktinė lietuviškai buvo išleista 1959-aisiais, išversta Antano Miškinio, ir padarė didžiulę įtaką lietuvių poezijai.
Bebaimis klajūnas ir jautrus stebėtojas W. Whitmanas savo eilėmis skelbia laisvę ir lygybę, pastebi tai, dėl ko kiekvienas gyvenimas tampa išties ypatingas. Jis – kiekvieno vyro ir kiekvienos moters, miestiečių, jūreivių, darbininkų ir žemės žmonių poetas, bet kartu ir lapo, skruzdės, jūros, saulės dainius – jam viskas vienodai svarbu. Bet kokia doktrina ar tikėjimas poetui per ankšti, jis savyje sutalpina viską.
W. Whitmano poezija šiandien yra tokia pat šiuolaikiška, artima ir išlaisvinanti, kokia buvo ir prieš daugiau nei šimtmetį. Naujajame lietuviškame „Žolės lapų“ rinkinyje skelbiami Mariaus Buroko ir Kasparo Pociaus atrinktų tekstų vertimai.

Užsakyti leidinį


  
	
      1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Tarptautinio dailininkų plenero “Kalbanti žemė” tapybos darbai ir fotografijos, skirti Šakių krašto išnykusiems kaimams. Knygos gale pateikiamas išnykusių gyvenviečių ir vienkiemių sąrašas.
Leidinio sudarytoja Aurelija Papievienė.

Užsakyti leidinį


  
	
      1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka pristatė garsaus grafiko, vieno žymiausių Lietuvos ekslibrisų kūrėjo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Petro Repšio ekslibrisų katalogą.
Prieš 50 metų pirmajame respublikiniame ekslibrisų konkurse Repšys, pristatęs pirmąjį savo ekslibrisą, tapo nominantu. Šios sukakties proga ilgametė knygos ženklų saugotoja ir puoselėtoja Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka inicijavo Repšio ekslibrisų katalogo leidimą, skirtą dailininko kūrybai ir knygos ženklų tradicijoms Lietuvoje pristatyti ir populiarinti.

Užsakyti leidinį

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.