1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

„Kai Kaunas buvo Kaunas“ – knyga, perkelianti skaitytojus į porą gražių 1938 metų vasaros dienų ir parodanti laikinąją sostinę ano meto valdininko akimis. Šis garbus ponas atvyksta traukiniu iš Klaipėdos į Kauną sutvarkyti reikalų Finansų ministerijoje ir, žinoma, maloniai praleisti laiko sparčiai gražėjančiame ir modernėjančiame mieste. Su juo mes drauge vaikštome po miestą, einame pietauti, sutinkame seniai matytus pažįstamus ir, be abejonės, – stebime, kas vyksta Kaune. Per dvi dienas įsivaizduojamas veikėjas papasakoja Kauno istoriją ir aptaria daugybę ano meto realijų, aprašo savo matomos kaunietiškos kasdienybės vaizdus, prisimena praeitį ir netgi pasidalija populiariausiais gandais. Mauzoliejus ir restoranai, ministerijos ir bankai, „Pienocentras“ ir kirpykla, smalsusis valdininkas nepraleidžia nei vienos įstaigos, pro jo akis neprasprūsta nei viena smulkmena. Su pasakotoju drauge mes netgi einame į pasimatymą!
Ši knyga – savotiška laiko mašina, leidžianti ne tik sužinoti, kaip puošėsi ir ką valgė, kur gyveno ir kaip pramogavo, kuo važinėjo ir kaip atrodė kauniečiai ir miesto svečiai ir kiek kas anuomet kainavo. Tai – anaiptol ne romanas, o istorinis tyrimas. Tačiau sklandus pasakojimas ir tarsi gyvi ano meto personažai kartais priverčia pamiršti, jog skaitai autentiškais šaltiniais pagrįstą ir autentiškomis fotografijomis iliustruotą istoriją.
Svarbiausias Kaunui XX a. laikotarpis atgyja tiesiog akyse ir laikinoji sostinė vėl išgyvena anuometinio savo klestėjimo laikus.
Giedrė Milerytė-Japertienė – istorikė, penkių mokslinių monografijų autorė. Nuo studijų laikų ją domino XIX a. pab.–XX a. I pusės Kauno istorija.

Užsakyti leidinį


  
	
      1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Irvinas D. Yalomas karjeros aukštumų pasiekė tyrinėdamas kitų gyvenimus. Ilgai lauktoje atsiminimų knygoje „Tampant savimi“ jis atgręžia psichoterapeuto žvilgsnį į save: gilinasi į santykius su žmonėmis, kurie formavo jo asmenybę, analizuoja kūrinius, išgarsinusius jį visame pasaulyje.
Rusijos žydų imigrantų šeimoje gimęs Irvin D. Yalom užaugo skurdžioje aplinkoje, Vašingtone. Nusprendęs ištrūkti iš gyvenimo, kuris jo netenkino, nutarė tapti gydytoju. O tuomet sekė neįtikėtinas kilimas. Nuo studijų metų Stanfordo medicinos mokykloje neramiais ir didžiulius kultūrinius poslinkius liudijusiais septintojo dešimtmečio laikais; pirmųjų grožinės literatūros kūrinių, kuriais siekė dar labiau pasinerti į žmogaus psichikos tyrinėjimus, iki tarptautinės šlovės ir pripažinimo.
Knygoje „Tampant savimi“ Yalomas pasakoja apie svarbius pasiekimus grupinės psichoterapijos srityje ir tai, kaip tapo egzistencinės psichoterapijos – metodikos, kuri apima visų laikų didžiausių mąstytojų išmintį – praktiku. Atskleidžia, kas įkvėpė vienas garsiausių jo knygų, tarp kurių „Meilės budelis“ ir „Kai Nyčė verkė“, kuriose sulydžius psichologiją ir filosofiją, gimė naujos įžvalgos apie žmogaus psichologiją. Prisimena ryškiausių pacientų istorijas ir dalijasi asmeninio gyvenimo, meilės, netekčių, apgailestavimų akimirkomis, suteikdamas skaitytojui progą dar geriau pažinti savitus jo terapijos metodus bei kūrybinio rašymo užkulisius.

Užsakyti leidinį


  
	
      1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Juozas Ruolia – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalierius, nusipelnęs Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojas, oficialiai pripažintas fitoterapeutas, užsiimantis klinikine praktika onkologijos srityje. Šioje knygoje autorius dalijasi nuo vėžio saugančiais fitoterapiniais receptais, kuriuos sukūrė per 30 profesinės patirties metų. Nors vėžys klastinga liga, bet, patikėkit, tai dar nėra mirties nuosprendis. Rimtai ir laiku gydant pirmos bei antros stadijos vėžį, liga dažnai atsitraukia. Diagnozavus ligą visų pirma būtina pereiti visus tradicinius vėžio gydymo etapus. Gydymą žoliniais preparatais kaip papildomą būdą siūlo tik pabaigus tradicinį gydymą.
Knyga, sušildyta Juozo Ruolios meile fitoterapijai, remiasi autoriaus mokėjimu ir žinojimu. J. Ruolia šioje knygoje kalba apie kompleksinio gydymo programą nuo vėžio atkryčio, siūlo priemones, ne tik slopinančias auglio augimą, bet ir stiprinančias imunitetą, organizmo sistemų veiklą, gerinančias onkologinių ligonių gyvenimo kokybę.
Knyga turi tvirtą mokslinį pagrindą, ji grįsta autoriaus asmenine patirtimi ir pagarba tradicinei fitoterapijai, tačiau joje rasime ir kritinių pastabų, siūlančių atsargiai vertinti liaudies medicinos paveldą. Ji pravers ne tik gydytojams onkologams, bet ir plačiam skaitytojų ratui, kitaip sakant – žmonėms, norintiems gyventi sveikai, bandantiems išvengti nelemto vėžio ar jo atkryčio.

Užsakyti leidinį


  
	
      1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

„Aušvicas visuomet sėdėjo prie mūsų virtuvės stalo.“ Taip pasakė mano mama, iš mūsų išgirdusi žinią, kad planuojame naują knygos „Galutinė stotis – Aušvicas“ leidimą. Ji buvo teisi. Aušvicas gyveno su mumis. Dažniausiai jis buvo matomas, vis išnyrantis tėvo pasakojimuose ir sugrįžtantis jo, kaip psichiatro, profesinėje veikloje. Arba jis būdavo plika akimi nematomas, bet lyg vaiduoklis blaškydavosi po mūsų namus, keldamas baimę.
Aušvicas neturi pasikartoti – šis troškimas, atsiradęs tėvo širdyje, vokiečiams palikus lagerį, tapo varomąja jo gyvenimo jėga, savo istoriją paskatinusia ant popieriaus užrašyti. Dėl šios priežasties „Galutinė stotis – Aušvicas“ yra daugiau nei asmeninis liudijimas: tai žvilgsnis į siaubo pasaulį, iki šiolei daugeliui mūsų nematytą ir nepažintą.
„Tai, kad, minint 75 metų Aušvico išlaisvinimo sukaktį ir praėjus daugiau nei 30 metų po tėvo mirties, ši knyga įgauna pripažinimą, kokio verta, ir tai, kad mano tėvo balsas vėl skamba viešumoje, yra reikšmingas įvykis.“
Melcheris de Windas, Eddy de Windo sūnus
Eddy de Windas (1916–1987) – paskutinis žydas gydytojas, baigęs Leideno universitetą Olandijoje per Antrąjį pasaulinį karą. Jis užsirašė savanoriu į Vesterborko tranzitinę koncentracijos stovyklą, tikėdamasis, kad jo motina, vokiečių suimta anksčiau, nebus deportuota. Vesterborke jis susipažino su pirmąja žmona Friedele, ten jiedu ir susituokė. 1943 m. porą deportavo į Aušvicą. 1944 metų pabaigoje, rusams artėjant prie stovyklos, vokiečiai ėmė sprukti, drauge išsivarydami dar galinčius paeiti kalinius. 1945 metų sausio mėnesį į žygį buvo išvaryta ir Friedelė. Pasislėpęs barake, de Windas liko stovykloje ir vėliau tapo Raudonosios armijos gydytoju. Radęs sąsiuvinį, jis pradėjo rašyti prisiminimus „Galutinė stotis – Aušvicas“.

Užsakyti leidinį


  
	
      1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Greta Thunberg ir jos jaunesnė sesuo Beata Ernman gimė žymios Švedijos operos solistės Malenos Ernman ir aktoriaus Svantės Thunberg šeimoje. Dėl koncertinės Malenos veiklos šeima dažnai keliavo, o tai daryti su dviem vaikais nėra itin paprasta. Gyvenimo nepalengvino ir mergaitėms augant išryškėjęs kitoniškumas: Gretai buvo diagnozuotas Aspergerio sindromas, o Beatai – dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo. Nors visuomenėje tokios diagnozės neretai kelia užuojautą, pati motina knygoje rašo visuomet į tai žvelgusi „ne kaip į neįgalumą, o kaip į supergalią“.
Gretos jautrumas, nuoširdus susirūpinimas klimato kaita ir Žemės ateitimi atsiskleidė kur kas anksčiau, nei apie tai sužinojo pasaulis. Dar mokydamasi pradinėse klasėse mergaitė įtikino šeimą atsisakyti mėsos ir nuolat skatino motiną pagalvoti apie keliones lėktuvais, prisidedančias prie šiltnamio efekto. Tad dukters streikas prie šalies parlamento Malenos nė kiek nenustebino.
Į vienišą penkiolikmetę, dienas leidžiančią prie Riksdago, greitai atkreipė dėmesį žiniasklaida. Netrukus streikai ėmė plėstis ir į kitas Švedijos sostinės vietas, į kitų šalies miestų mokyklas. Švedijos mokinių judėjimas „Penktadieniai dėl ateities“ tapo pasaulinis 2018 m. gruodį, kai Greta Thunberg buvo pakviesta kalbėti Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijoje Katovicuose. O 2019 m. įvyko bent du streikai ir kiekviename dalyvavo jau per milijoną moksleivių visame pasaulyje.
2018 m. vasarą Greta Thunberg tebuvo paprasta, nekalbumu ir drovumu išsiskirianti mergaitė. Dabar jos vardą linksniuoja visas pasaulis. Viskas prasidėjo vieną 2018 m. rugpjūčio rytą, tądien 15-metė Stokholmo moksleivė atsisėdo prie Švedijos parlamento ir išskleidė plakatą su užrašu „Mokyklos streikas dėl klimato“. Ši knyga pasakoja Gretos ir jos šeimos istoriją.

Užsakyti leidinį


  
	
      1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Neuromokslininkė dr. Tara Swart yra įsitikinusi, kad visi galime gyventi taip, kaip trokštame. Geidžiamiausi pasaulyje dalykai – sveikata, laimė, gerovė ir meilė – nepriklauso nuo mistinių jėgų, bet tik nuo mūsų pačių gebėjimo mąstyti, jausti ir veikti. Kitaip tariant, nuo mūsų smegenų.
Knygos autorė atskleidžia, kaip kiekvienas iš mūsų galėtų pasitelkti galią pakeisti savo smegenis, pritraukti tai, ko labiausiai trokštame, ir „sugriebti“ kasdien pro mus prabėgančias gyvenimą keičiančias galimybes. Viso to paslaptis – ne mistinės jėgos, o neįtikėtina Ištakų galia.
Jūsų smegenis sudaro 86 mlrd. nervinių ląstelių, kurių kiekviena pasiruošusi atitinkamai reaguoti. Ar jūs esate susitelkę į giliausius savo troškimus ir vertybes, ar gyvenate autopiloto režimu?
Knygoje „Ištakos“ remiamasi naujausiais neuromoksliniais tyrimais, kurie gali padėti atverti įstabiausias ir sudėtingiausias mūsų smegenų galias. Vizualizuodami savo ketinimus, suprasdami, kaip pritraukti tai, ko iš tiesų trokštame, ir kaip veikia neuroniniai mūsų smegenų kanalai, įgysite gebėjimą gyventi visavertiškai, drąsiai ir dėl nieko neapgailestaudami. Leiskitės į kelionę su „Ištakomis“ ir atrakinkite savo galias.

Užsakyti leidinį

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.