1 1 1 1 1

Geriausi Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Juozo Erlicko eilėraščiai, atrinkti paties autoriaus. Įvairaus amžiaus skaitytojų (ir vaikų, ir suaugusiųjų) mėgstamose eilėse – satyriškas ir drauge romantiškas požiūris į vaikystę, gamtą, praeitį.

Nebijok!.. Jei eilėraštis žalias,
Jeigu gimęs jisai auštant rytui
Iš spalvotų sapnų – viską gali!
Tik negali jisai neskraidyti.
 
Tu pamiršti jį greitai gali –
Jis nuskris kaip žuvėdra į tolį…
O vis tiek, o vis tiek pasiliks
Atminty paukščio plunksna baltoji…
 
Juozas Erlickas

1 1 1 1 1

Tautodailininkė tradicinių amatų meistrė Nijolė Angelė Jurėnienė jau penkiasdešimt metų užsiima įvairiapuse kūryba. Ji karpo popieriaus karpinius, raižo raižinius, margina margučius, lieja monotipijas, veria šiaudų sodus, kuria žolynų paveikslus ir žaisliukus, aktyviai dalyvauja parodose ir edukacinėje veikloje. Lietuvos nacionaliniame muziejuje formuojamas Liaudies meistrės Nijolės Jurėnienės margučių, popieriaus karpinių, raižinių ir sodų fondas.

1 1 1 1 1

Žinyne pateikiama informacija apie pusę tūkstančio lietuvių kino kūrėjų: režisierių, operatorių, aktorių, dailininkų, kompozitorių, taip pat kino kritikų ir kitų su kinu susijusių profesijų specialistų. Leidinys iliustruotas kino kūrėjų nuotraukomis, kadrais iš filmų, pateikiamos ištraukos iš publikacijų ir originalūs tekstai apie kino režisierių kūrybą.

1 1 1 1 1

Menininkė Milda Bartnikaitė-Spindler gimė 1927 m. Šiauliuose, augo Kaune. Antrojo pasaulinio karo metais kartu su šeima pasitraukė į Vokietiją, vėliau - pasiekė Jungtines Amerikos valstijas. Paauglystėje pabėgėlės akimis pamatytas pasaulis suformavo platų būsimosios dailininkės akiratį. Profesionaliai kurti M. Bartnikaitė-Spindler pradėjo sulaukusi penkiasdešimties, kai paaugo keturi jos vaikai. Dailės bakalauro studijas dailininkė baigė Naujojo Orleano universitete 1978 m. Didžiąją M. Bartnikaitės-Spindler kūrybos dalį sudaro estampai. Menininkė pasirinko ofortą, yra sukūrusi medžio bei linoraižinių, nuo 1970 m. tapė aliejumi, liejo akvareles. Dailininkė gyvena JAV pietinėse valstijose, Luizianoje. M. Bartnikaitė-Spindler savo kūriniuose plėtoja atvirą pasakojimą apie gyvenimą pietų krašto gamtos apsuptyje, papildydama jį savo kasdienės buities detalėmis. Autorės siužetai, personažai dažnai pažymėti savotiško apleistumo. Ieškodama ryškių charakterių, dailininkė sutelkia dėmesį į žmogaus individualumą. „Man svarbu kalbėti apie žmogaus individualumą ir kaip pasirinkimo laisvę, kurios taip trūko karo metais. Kūryba – tai mano individualumo išraiška“, – teigia dailininkė.

1 1 1 1 1

Ekspresija, vitališkumas, iš pažiūros lengvas ir virtuoziškas stilius, spalvinė įtaiga – tai tik keletas grafiko Romo Viesulo kūrybos privalumų. Skaudi gėla, tikros, išgyventos emocijos slypi abstrahuotose dailininko vizijose. Viesulas sulaukė plataus pripažinimo ir išgarsėjo tarptautiniu mastu kaip litografijos meistras. Jį žavėjo šios technikos spontaniškumas, minkšti subtilūs pustoniai bei gilūs aksominio juodumo tonai, piešinio laisvė ir galimybė perteikti plonyčių linijų virpėjimą. Ekspresyvią laisvų potėpių manierą, tapybiškas spalvotos litografijos paieškas Viesulo kūriniuose keitė santūri minimalistinė raiška. Didelis litografijos entuziastas, jis prisidėjo prie šios technikos populiarinimo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Dailininkas surengė per 50 asmeninių kūrybos parodų, dalyvavo daugybėje bendrų ir grupinių parodų JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitose užsienio šalyse.

1 1 1 1 1

Kazimieras Simanonis (g. 1937) – vienas iškiliausių Lietuvos juvelyrikos ir interjerinės metalo plastikos kūrėjų, daugelio sričių novatorius ir lyderis. Kūrybos kelią jis pradėjo septintame dešimtmetyje, kai metalo menas Lietuvoje žengė pirmuosius žingsnius. Šis neeilinių gabumų dailininkas padėjo pagrindus šiuolaikinei Lietuvos juvelyrikos tradicijai, skatino jos modernėjimo ir tarptautinės integracijos raidą. Profesinių žinių K. Simanonis įgijo Talino dailės institute, nuo seno garsėjusiame dailiojo metalo tradicijomis, tad Lietuvos juvelyrikos mene jis įtvirtino aukštus profesinio meistriškumo reikalavimus, ėmė naudoti klasikines, jau senokai primirštas technikas, tauriuosius metalus, brangius bei pusbrangius akmenis. Ekspresyviuose, skulptūriškuose K. Simanonio dirbiniuose susijungė barokinis puošnumas, gamtos formų vitališkumas ir modernios, tapybiškos plastikos raiška. Iki šiol jis yra vienas iš nedaugelio metalo menininkų, galinčių laisvai improvizuoti sudėtingomis, daug išmanymo reikalaujančiomis technologijomis. Ryškų pėdsaką dailininkas paliko ir kurdamas gintaro papuošalus – jis atskleidė naujas, iki tol juvelyrikoje nepanaudotas natūralaus gintaro plastines savybes. Taip pat K. Simanonis pirmasis Lietuvoje interjeriniuose objektuose ėmė diegti modernaus dizaino tradicijas.

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.