1 1 1 1 1

„Mergina iš Italijos“ – romanas apie muziką ir meilę. Rozana Meniči pirmą kartą sutiko įžymųjį gražuolį Robertą Rosinį būdama vienuolikos. Jaunas tenoras Neapolyje – tikra žvaigždė, moterų numylėtinis; iš drovios mergaitės, susiruošusios dainuoti šeimos šventėje, jis nesitikėjo išgirsti nieko ypatingo. Tačiau vos tik išgirdęs Rozanos balsą jis nebegalėjo daugiau galvoti apie nieką – toks nuostabus ir išskirtinis jis buvo. Po šešerių metų Robertas ir Rozana vėl susitinka Londono operoje ir supranta, kad jų likimai amžiams sujungti draugėn. Sujungti ne tik jų talentų, jų nepakartojamų balsų ir aistros operai, bet ir aistros vienas kitam. Jausmo, kuris degina ne tik juos, bet ir visus, kas priartėja prie įsimylėjėlių, – taigi ir Rozanos sesers Karlotos, brolio Niko ir kitų gyvenimus. Aistringa meilė virsta apsėdimu... Bet Rozana ima suprasti, kad jų sąjungą persekioja praeities įvykiai, kurių nei pakeisti, nei išvengti neįmanoma. Ir, kad jai teks gyventi nuolat blaškantis tarp nenugalimos aistros Robertui ir neįveikiamo noro atkeršyti jam už viską, ką jis yra padaręs.

„Mergina iš Italijos“ – tai romanas, skambantis kaip aistringa operos arija. Tai istorija apie kuklią mergaitę iš Neapolio, dėl savo talento patyrusią išdavystę, aistrą ir šlovę.

1 1 1 1 1

Magiškojo realizmo žanro ribas išplečiantis „Dievų šokis“ – debiutinis indų rašytojo Vikram Chandra romanas, kuriame postmoderniu stiliumi pasakojama istorija sujungia mitologiją, istoriją ir kultūrą.

Šio romano pagrindą sudaro XIX a. anglų-indų kario Jameso Skinnerio, vadinto „Sikandaro sahibu“, autobiografinė istorija. Tačiau iš tiesų čia pasakojamos dvi neatsiejamos istorijos. Viena jų apie jauną indų studentą, kita - apie kalbančią beždžionę. Ši beždžionė nepaprasta – tai sandėrį su dievais sudaręs žmogus, kuris lieka gyvas tol, kol kasdien papasakoja žmonėms po vieną istoriją…

Verčiant šio nepaprasto romano puslapius, sunku atskirti, kur baigiasi magija ir prasideda realizmas – čia persipina XIX a. kolonijinė Indijos istorija ir pankrokas, pasirodo šimtai dievų, žmonių ir gyvūnų, pasakiškos moterys ir narsūs didvyriai. Ir visa tai sukuria monumentalų vientisą paveikslą, kuriame telpa du žemynai, herojinis epas, indų filosofija, praeitis ir dabartis – tai tarsi Markeso lūpomis būtų pasakojama „Tūkstantis ir viena naktis“.

Debiutinis Vikram Chandra romanas „Dievų šokis“ – tai įtraukiantis vaizdinių srautas ir vaizdinga kalba. Tai įtraukianti istorija, kurioje susipina šimtai mažesnių pasakojimų, kurie lyg grandinės žiedai susipina tarpusavyje.

Rašytojas Vikram Chandra šiuo metu gyvena tarp Mumbajaus Indijoje ir Kalifornijos JAV. Čia jis dėsto kūrybinį rašymą Berkeley universitete. Su Salmanu Rushdie lyginamo kūrėjo debiutinis romanas atkreipė literatūros kritikų dėmesį ir pelnė jam „Commonwealth“ ir „David Higham“ premijas.

1 1 1 1 1

Islandų rašytojos Oddny Eir (g. 1972) knyga „Virsmas“ – daugybę apdovanojimų pelnęs kūrinys, tarp jų ir Europos Sąjungos literatūros premiją, parašytas dienoraščio forma, kuriame laikas skaičiuojamas ne dienomis ar savaitėmis, o įprasminamas remiantis metų virsmu, paženklinamas svarbiausiomis metų šventėmis, gamtos reiškiniais, šventųjų dienų minėjimu, galiausiai – svarbių įvykių įamžinimu. Tai daug autobiografinių bruožų turintis kūrinys, pasakojantis apie jaunos moters savęs ir savo vietos šioje žemėje paieškas, siekiant įprasminti savo buvimą, išsaugoti tradicijas ir tuo pačiu kurti savo gyvenimą, savo ateitį.

Pasakotoja keliauja po Islandiją, Europą, lankosi muziejuose, žymių žmonių namuose, gėrisi gamtos stebuklais ir semiasi įkvėpimo savo kūrybai, gyvenimui. Šią knygą galima perskaityti skirtingai: tai ir meilės istorija, pasakojanti apie pagrindinės veikėjo ir jos mylimojo (Paukščio) santykių raidą, šeimos kūrimą; tai ir šeimos santykius atskleidžianti istorija, kurioje jautriai aprašomas pasakotojos ir jos brolio (Apuoko) ryšys.

Galiausiai – tai ir kur kas gilesnė pažintis su mums dar taip menkai pažįstama Islandijos kultūra, istorija (čia cituojamos sagos, į pasakojimą įtraukiami jų herojai, taip pat minima daugybė garsių kultūros ir meno žmonių, filosofų, mokslininkų, dvasininkų, kūrusių Islandijos, kaip šalies, istoriją). Visgi autorė išplečia pasakojimą, išsiverždama už Islandijos ribų ir kūrinyje supina daugybę kontekstų, pradedant mitologija, baigiant filosofija ir net architektūra, įtraukia gausybę garsių asmenybių, kurios svarbios jai, kaip žmogui, Islandijai, kaip šaliai, ir pasauliui – jo virsmui kasdien, kasmet, bėgant amžiams ir tūkstantmečiams. Pasak literatūros kritikų, „Virsmas“ – tai sielos aprašymas, filosofinis pokalbis, ypatinga kelionė, žadanti atsinaujinimą. Na, o poetiškas rašytojos Oddny Eir, kūrusios žodžius ir islandų atlikėjos Björk dainoms, nuo šiol suskamba lietuvių kalba.

1 1 1 1 1

Ar pastebėjote, kad tam tikrose gyvenimo situacijose visada elgiatės taip pat, tarsi būtumėte užprogramuoti? Nuolat laikotės įsikibę artimų žmonių, nes bijote, kad jie jus paliks, keliate sau didžiulius reikalavimus, teikiate pirmenybę ne savo, o kitų poreikiams, nepasitikite kitais žmonėmis... Jausmas, kad elgiatės ar mąstote ne tinkamai, bet negalite to pakeisti, slegia.

Knygos „Ištrūk iš spąstų“ autoriai, žymūs JAV psichologai, filosofijos mokslų daktarai J. E. Youngas ir J. S. Klosko siūlo naują strategiją, leidžiančią palengva keisti savo asmenybę ir priartėti prie tokio savęs, koks trokštate būti.

Išsiaiškinsite, kaip:

atrasti ryšį su žmonėmis ir išsilaisvinti iš spąstų;

atsikratyti priklausomybės nuo kitų žmonių ir išsiugdyti gebėjimą savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą;

išguiti įsitikinimą, kad kiti žmonės tenori jus įskaudinti ir išnaudoti;

pažaboti pyktį, nuoskaudą ir tuštumos jausmą.

Jeffrey E. Young – filosofijos mokslų daktaras, dėsto Kolumbijos universiteto Psichiatrijos fakultete. Vadovauja kognityvinės psichoterapijos centrui Niujorke ir Schemų psichoterapijos institutui. Dr. Youngas yra schemų psichoterapijos pradininkas ir vienas iš kognityvinės psichoterapijos akademijos steigėjų. Pastaruosius 25 metus jis skaito paskaitas, rengia seminarus apie kognityvinę ir schemų psichoterapiją. Nuolat publikuoja straipsnius, yra išleidęs dvi knygas – „Schemų terapija: praktinis vadovas psichikos sveikatos specialistams“ ir „Ištrūk iš spąstų“– bestseleriu tapusią saviugdos knygą.

Janet S. Klosko – filosofijos mokslų daktarė, viena iš Long Ailando Kognityvinės psichoterapijos centro Greit Neke bendradirektorių, vyriausioji Schemų psichoterapijos instituto ir Vudstoko moterų sveikatos klinikos Niujorke psichologė.

1 1 1 1 1

Atsaką spartėjančiam gyvenimo tempui ir pasaulyje plintantiems nerimo bei panikos sutrikimams turi prancūzų psichoterapeutas Christophe’as Andre – atsiverskite „Trijų minučių meditaciją“, nusiraminkite ir... medituokite.

Christophe’as Andre knygą sudaro 40 tekstų, kurie padės į pasaulį pažvelgti kitomis akimis – su meile sau ir kitiems. Christipheris Andre dalinasi pratimais, kuriuos nesunkiai galėsite kasdien atlikti namuose, be to, sužinosite nemažai naudingos informacijos iš jo asmeninės bei profesinės patirties. Jis - vienas pirmųjų, ėmusių naudoti meditaciją psichoterapijoje.

Nėra nė vienos priežasties atsisakyti galimybės medituoti. Tai naudinga tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai. Meditacija lemia teigiamus biologinius pokyčius, stiprina atsparumą ligoms, slopina uždegimus, stabdo ląstelių senėjimo procesus ir gali teigiamai veikti už stresą atsakingų genų ekspresiją. Bet svarbiausia meditacijos nauda – galimybė pažinti save, atsikratyti negatyvizmo ir atkurti dvasinę pusiausvyrą, bei pozityvų požiūrį į aplinkinį pasaulį.

Knygos autorius teigia, kad nors sąmoningumo meditacija – labai sena praktika, šiandien ji išgyvena renesansą. Tą lemia keletas veiksnių: pirmiausia, tai sekuliarus jos pobūdis, antra - atsvara vartotojiškumo bei skaitmenizacijos procesų daromai žalai. Tai puiki proga pažvelgti į save ir pasaulį su meilę.

Christophe André (g. 1956) – prancūzų psichiatras ir psichoterapeutas. Jis yra vienas iš pagrindinių biheivioristinės, kognityvinės ir elgesio terapijos atstovų Prancūzijoje, vienas iš pirmųjų psichoterapijoje ėmęs taikyti meditaciją. Christophe‘as André yra parašęs apie 30 knygų, skirtų plačiajai visuomenei, kiekvieną iš jų lydėjo didžiulis populiarumas. Lietuviškai jau išleistos jo knygos „Netobuli, laisvi ir laimingi”, „Tik nepamiršk būti laimingas” ir „Ramybė”. Dabar autorius kviečia skaitytojus patirti nusiraminimą ir atgauti gyvenimo pilnatvę medituojant.

1 1 1 1 1

Gamta sukūrė mus ne tam, kad būtume ramūs ir laimingi, o kad išliktume gyvi ir, kad išliktų mūsų rūšis. Užtai mūsų smegenys puikiai prisitaikiusios nuolat jausti nerimą, pyktį ir mums taip lengva būti liūdniems ir godiems.

Anot autoriaus, kasdienis mūsų nepasitenkinimas kyla dėl to, kad neišmanome, kaip veikia protas ir emocijos. Protas dažnai mums bruka klaidingas prielaidas apie išorinį pasaulį ir save pačius, o tai – pagrindinė kasdienio kentėjimo priežastis. Ši tiesa jau du su puse tūkstantmečio metų žinoma budizmo tradicijoje – tai įrodo ir Vakarų mokslas.

Skirtingai nei evoliucinė psichologija, budizmas, ne tik konstatuoja žmogaus egzistencinę padėtį, bet ir pasiūlo sprendimą. Tai - meditacija, arba savistaba.

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.