1 1 1 1 1

„Prižiūrėtojas“ – vieno žymiausių Jungtinės Karalystės autorių kūrinys, sudarytas iš devynių, rodos, tarpusavyje nesusijusių istorijų. Devyni skirtingi personažai, devynios šalys, devyni likimai, kuriuos meistriška rašytojo plunksna trapiomis gijomis subtiliai sujungia į įspūdingą lemtingų egzistencinių nuojautų kupiną paveikslą.

Fanatiškas apokaliptinės sektos narys, besislapstantis Okinavoje po sėkmingai įvykdyto teroro išpuolio Tokijo metro.

Vienišas paauglys džiazo gerbėjas, dirbantis muzikos įrašų parduotuvėje Tokijo senamiestyje. Korumpuotas, žmonos dėl nevaisingumo paliktas britų teisininkas, kurio bute vaidenasi, Honkonge. Senyva arbatos užeigėlės greta šventojo kalno Kinijoje savininkė, bendraujanti su medžiu ir gaunanti iš jo patarimų.

Savęs ieškanti bekūnė dvasia Mongolijoje, apsėdanti vieną kūną po kito.

Ermitažo galerijos prižiūrėtoja Rusijoje, slapta planuojanti paveikslo apiplėšimą ir svajojanti apie pabėgimą drauge su savo vaikinu į Šveicariją.

Galą su galu vos suduriantis, asmeninių santykių krizę išgyvenantis muzikantas ir samdomas rašytojas Londone.

Geniali fizikė Airijoje, dėl Amerikos karinėje pramonėje panaudotų savo atradimų patekusi į pavojų.

Garsiakalbis vėlyvos radijo laidos vedėjas Niujorke, nesąmoningai susiduriantis su pasauline kiberkatastrofa.

Kas sieja šiuos iš pažiūros nesusijusius ir po visą pasaulį išblaškytus personažus? Užuominos, nuojautos, pasikartojantys simboliai ir metaforos detalė po detalės susijungia į įspūdingai įtaigų beribės vaizduotės sukurtą paveikslą, keliantį pagrindinį klausimą – ar iš tiesų esame savo likimo šeimininkai? O gal esame tik žvėryno gyventojai, stebimi ir valdomi Prižiūrėtojo? O kieno valiai paklūsta pats Prižiūrėtojas?

Tarp ryškių personažų ir miglotų nutylėjimų, tarp beprasmybės jausmo ir lemtingų atsitiktinumų virtinės visu grožiu atsiskleidžia daugiasluoksnis literatūros šedevras, kurio tiesiog negalima praleisti nei vienam dėmesį prikaustančios literatūros gerbėjui.

1 1 1 1 1

Populiaraus teatro ir kino aktoriaus gyvenimas iš šalies gali būti tobulas: įsimintini vaidmenys, Auksinis scenos kryžius, Sidabrinė gervė, aplodismentai ir gerbėjų dėmesys, graži šeima... Tačiau Marius Repšys pasakoja kiek kitokią istoriją.

Jo Heraklis – tarsi šių dienų pusdievis, kuriam nieko nėra neįmanomo. Trys valandos treniruočių salėje, penkios – mokantis groti, repeticijos septynias dienas per savaitę. Vos kelios valandos poilsio, nes miega tik silpni. O vieną dieną – psichiatrinė palata...

Begalinis užsispyrimas siekiant tobulumo ne visuomet yra geležinė valia. O švytuoklė nuo pakilios būsenos iki visiškos nevilties – nebūtinai natūrali nuotaikų kaita. Tai gali būti ir požymis ligos, kurią ne taip lengva atpažinti. Ir kurios taip dažnai nepastebi net artimieji.

Marius Repšys išmoko pažinti savo ligą ir mokosi su ja gyventi. Jo istorija nudažyta ne tik tamsiomis spalvomis – ji kupina ir smagių nuotykių, ir romantiškų akimirkų, ir kūrybos džiaugsmo.

„Heraklis Nr. 4“ yra grožinis kūrinys, tačiau toli gražu ne viskas jame išgalvota ir ne visi sutapimai yra atsitiktiniai.

1 1 1 1 1

Prieš dvidešimt vienus metus Denisas Dansonas buvo nuteistas už žiaurų vienuolikmetės nužudymą ir Altūnos kalėjime laukia mirties bausmės. Tačiau jo kaltumu abejoja ir dokumentinių filmų kūrėjai, ir interneto forumų dalyviai. Surinkę naujų įrodymų, jie pradeda Deniso išlaisvinimo kampaniją.

Už tūkstančių mylių Anglijoje gyvena vieniša mokytoja Samanta. Nuo pirmo nedrąsaus jos laiško Denisui prasideda jų susirašinėjimas ir... meilė. Netrukus mergina apsisprendžia keisti savo gyvenimą ir skrenda per Atlantą palaikyti mylimojo.

Rėmėjų pastangos nenueina veltui ir Samantos vyru jau tapęs Denisas išeina į laisvę. Tačiau greitai jaunoji žmona pastebi tai, kas priverčia suabejoti sutuoktinio nekaltumu...

1 1 1 1 1

Ši knyga „Gyvenęs pagal priesaiką. Atsiminimai apie Kazimierą Kalibatą“ – tai atsiminimai apie violončelininką, žinomą folkloristą, „Versmės“ leidyklos bendradarbį, vieną „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „Pašvintys“ sudarytoją Kazimierą Kalibatą, jo visuomeninę ir kultūrinę veiklą. Knygoje „Gyvenęs pagal priesaiką. Atsiminimai apie Kazimierą Kalibatą“ pateikiami ir jo paties užrašyti įspūdžiai iš vaikystės, artimųjų gyvenimo, pokario laikotarpio, su meile ir įdomiai aprašytas niekuo neišsiskiriantis iš tūkstančio kitų Žiemgalos krašto Vilūnaičių kaimas. Tam reikia turėti folkloristo gyslelę (panašiai kaip Mikalojaus Katkaus „Balanos gadynė“), skirti dėmesio ir iškelti kaip vertybę. K. Kalibato gyvenimas padalintas tarp violončelės ir liaudies dainos, susidūrimai su netoli nuo mūsų nutolusia okupacijos prievarta, kova su ja sklinda iš atsiminimų puslapių ir tampa aktualū bei gali sudominti neabejingą skaitytoją.

1 1 1 1 1

Kanklės – Lietuvos kultūros paveldo dalis, etninio tapatumo simbolis, jungiantis tradicinę ir šiuolaikinę kultūrą. Kataloge pristatomos kanklės surinktos iš visos Lietuvos muziejų – didelė dalis jų priklausė garsiems kanklininkams ar gamintos žinomų meistrų. Šis sukauptas turtas padės ne tik kankles tyrinėjantiems mokslininkams, bet ir kiekvienam, norinčiam pažinti kanklių kultūrą.

1 1 1 1 1

Lietuvių kompozitorių kūriniai balsui ir fortepijonui.

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.