1 1 1 1 1 Įvertinimas 5.00 (1 Balsas)

1999-ųjų vasara. Kitas ir Lora atvyksta į Kornvalį stebėti visiško saulės užtemimo. Kitas – tikras užtemimų „medžiotojas“. Jauni įsimylėjėliai tikri, kad ateityje jų laukia dar ne vienas įspūdingas reginys. Tačiau po užtemimo Lora tampa, kaip pati mano, brutalaus užpuolimo liudytoja. Atvykus policijai Lora tvirtina viena, bet užpuolikas sako visai ką kita. Jo auka iš pradžių atrodo esanti dėkinga. O po kelių mėnesių ji išdygsta ant Kito ir Loros namų slenksčio ir Lora suabejoja – ar ji patikėjo tuo žmogumi? Po penkiolikos metų Kitas ir Lora gyvena pasikeitę vardus ir nedrįsta naudotis jokiais socialiniais tinklais, jų telefonų numeriai įslaptinti. Galop jiems tampa aišku, kad praeities įvykių nepavyks palikti vien praeičiai.

Erin Kelly – žudikiškų siužeto vingių karalienė. Ši knyga pasakoja apie tai, kokius melus mes susikuriame, kad apsaugotume save, ir atskleidžia, ką esame pasiryžę padaryti, kad įtikintume kitus, jog teisinga būtent mūsų pasakojamos istorijos versija.

1 1 1 1 1

Alisai Šipli gyvenimas pamėtėjo neįkainojamą progą pabėgti nuo visko, kas ją iki šiol slėgė, – dabar jos laukia santuoka ir nieko netemdoma pradžia egzotiškajame Tanžere. Tad ji mažiausiai tikisi Maroke sutikti Liusę Meison. Dvi kadaise neišskiriamos draugės po paslaptingo įvykio Beningtone (JAV) nebendravo jau daugiau kaip metus. Tačiau Liusė – čia, tiesiai Alisai prieš akis, ir ji nori viską grąžinti į vėžes.

Alisai šis netikėtas susitikimas leidžia naujai pažvelgti į Tanžerą: ji pasiduoda visad guvios ir drąsios draugės įtakai ir leidžiasi apgaubiama naujų Maroko potyrių. Tačiau ilgainiui akyla Liusės priežiūra, nuolatinis kiekvieno žingsnio kontroliavimas ima varginti. Nerimas ir nepaaiškinama, tarsi kartą jau išgyventa įtampa dar labiau sustiprėja, kai dingsta Alisos vyras...

1 1 1 1 1

„Aušvico tatuiruotojas“ – debiutinis Heather Morris romanas, paremtas ilgus metus slėptu Leilo Sokolovo, Holokaustą išgyvenusio Aušvico-Birkenau tatuiruotojo, liudijimu. Tai tikra meilės istorija, gimusi didžiausio žmonijos siaubo akivaizdoje. Tai pasakojimas, kuris stebins drąsa kovoti už išlikimą, sujaudins širdžių tyrumu ir leis patikėti, kad vilties šviesa gali nušviesti kelią net tamsiausią naktį.

Leilas Sokolovas – žavingas, puikiai apsirengęs, merginų dėmesį traukiantis jaunuolis. Taip pat jis ir žydas. 1942 metais iš Slovakijos į Aušvicą išvežtas Leilas išsiskiria iš kitų likimo draugų net tik dailia išvaizda, bet ir užsienio kalbų žiniomis. Keliomis kalbomis kalbantis Leilas paskiriamas dirbti tatuiruotoju, ženklinančiu koncentracijos stovyklon patekusius nelaimėlius naujais vardais tapsiančiais numeriais.

Praleidęs daugiau nei dvejus su puse metų įkalintas, Aušvico tatuiruotojas regėjo nesuvokiamai žiauraus elgesio su žmonėmis, tačiau taip pat jis buvo liudininkas ir stulbinamai drąsių poelgių. Jis pats rizikuodamas savo gyvybe naudojosi priveligijuoto tatuiruotojo padėtimi tam, kad iškeistų mirusiųjų žydų papuošalus ir pinigus į maistą, kurį vėliau perduodavo badaujantiems draugams kaliniams.

Tyliai dirbti savo darbą, neprieštarauti ir net nepakelti žvilgsnio gavus nurodymus – tai buvo svarbi išlikimo sąlyga, kuri vieną liepos dieną pakibo ant plauko. Leilas, kalinys numeris 32407, pamato merginą, laukiančią eilėje gauti savo numerio. Gita, kalinė numeris 34902, pavergia Leilo širdį iš pirmo žvilgsnio. Tą akimirką jaunojo tatuiruotojo gyvenimas įgijo naują tikslą. Jis prisiekia sau išgyventi, padėti išlikti Gitai ir vieną dieną susituokti.

Ar pavyks kaliniams 32407 ir 34902 įveikti didžiausius likimo išbandymus? Kam teks ryžtis, kad laimėtų išgyvenimo kovą? Ar įmanoma apsaugoti savo meilę net tikrame pragare?

1 1 1 1 1

Dešimt metų kartu su Prezidente dirbusi knygos autorė – Prezidentės Spaudos tarnybos vadovė ir vyriausioji patarėja viešųjų ryšių ir komunikacijos klausimais D. Ulbinaitė knygoje „Nustokim krūpčiot“ ne tik atveria politinio gyvenimo užkulisius, bet ir atskleidžia, kokia D. Grybauskaitė buvo kasdieniame gyvenime.

Knygoje „Nustokim krūpčiot“autorė atskleidžia, kas šiuo istoriniu 2009-2019 m. tarpsniu vyko mūsų valstybėje, kas yra grybauskaitiška politinė kultūra, kokios baimės kankino teisėsaugą ir ko neapskaičiavo energetikos oligarchai. Knygoje paaiškėja, už ką Plieninę magnoliją keikė V. Putinas ir gyrė D. Trumpas, kodėl nebuvo gerta šampano su B. Obama, kokių patarimų reikėjo A. Merkel, dėl ko Lietuvos Prezidentei skambindavo NATO generalinis sekretorius ir kokios asmeninės vertybės ir nuostatos suteikė Lietuvai svorio daugiau, nei leidžia mūsų šalies dydis. Įvairiomis aplinkybėmis knygoje atsiskleidžia ir kokia D. Grybauskaitė buvo kasdieniame gyvenime, kas ją graudino iki ašarų, kam skyrė žibuokles ir kodėl taip pamėgo karališkąją mėlyną spalvą.

Gyvenimas prie Grybauskaitės: netipiški sprendimai, nepaaiškintos aplinkybės, netikėtos atomazgos ir charakterio ypatumai, kitoks vadovavimo stilius ir retorika. Kas ir kaip vyko mūsų valstybėje, kokia Prezidentė buvo politikoje, kaip įgijo pasaulio galingųjų pagarbą ir kas padėjo atsilaikyti prieš korumpuotos oligarchinės sistemos kerštavimą.

Knygos pavadinimu tapo garsusis Prezidentės posakis „Nustokit krūpčiot“. Ši frazė virto gyvenimo filosofija, vertybių pamatu, paskatinusiu daugelį politinių ir žmogiškųjų sprendimų, ne vieną įkvėpė pasitikėti savimi ir netgi imtis to, kas, regis, neįmanoma. Ant knygos viršelio Prezidentės ranka užrašytas „Nustokim krūpčiot“ yra kvietimas išdrįsti patiems imtis atsakomybės už save ir savo šalį.

1 1 1 1 1

Mes, civilizacijos, kuri kaip apsėsta siekia laimės, žmonės, rodos, visai nepajėgūs šio tikslo pasiekti. Savipagalbos knygos neveikia. Tik dalis daugelio modernaus gyvenimo privalumų kelia ūpą. Turtas – net kai jį sukaupi – nebūtinai reiškia laimę. Meilė, šeimos gyvenimas ir darbas streso dažnai atneša ne ką mažiau nei džiaugsmo. Mes net nesutariame, ką iš tikrųjų reiškia laimė.

Knygoje „Priešnuodis“ britų žurnalistas ir knygų autorius Oliveris Burkemanas supažindina su neįprasta draugija – eksperimentinės psichologijos šalininkais, budistais, terorizmo ekspertais, dvasiniais mokytojais, verslo konsultantais, filosofais – kurią vienija bendras kiek netikėtas požiūris į gyvenimą. Jie tikina, kad „pozityvi mąstysena“ ir neišsenkamas optimizmas yra ne sprendimas, o problema. Yra alternatyvus, „negatyvusis“ kelias į laimę ir sėkmę, ir šiame kelyje būtina sąlyga – atvirai priimti tai, ko didžioji dauguma žmonių visomis išgalėmis vengia: pesimizmą, nesaugumą, netikrumą, nesėkmes.

Kurstantis mąstyti, apverčiantis nuostatas ir pakylėjantis „Priešnuodis“ – pagiriamasis žodis negatyviai mąstysenai.

1 1 1 1 1

„Mano gyvenimas ir veikla“– autobiografinė automobilių kompanijos „Ford Motor Company“ įkūrėjo Henry Fordo (1863–1947) knyga. Čia jis pasakoja, kaip ėmė gaminti automobilius, atskleidžia verslo kūrimo patirtį, kuri jam padėjo ne tik tapti turtingu ir įtakingu žmogumi, bet ir pelnyti didelę verslo kolegų, daugybės paprastų amerikiečių pagarbą.

Visą gyvenimą H. Fordas laikėsi principo, kad verslas turi būti sąžiningas, o nuoširdus rūpestis darbuotojais – viena iš pagrindinių sėkmės formulių. Knygoje nagrinėjami verslo organizavimo, požiūrio į produkto kokybę, darbo sąlygų ir pelno klausimai. Autorius nesibaido ir platesnių pamąstymų ne tik buitinio, bet ir valstybinio lygmens temomis.

Knyga „Mano gyvenimas ir veikla“ labai aktuali ir šiandien. Joje naudingos informacijos ras ir verslininkas, ir istorijos mėgėjas, ir paprastas smalsus skaitytojas. H. Fordas – žmogus, pakeitęs JAV verslo istoriją.

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.