1 1 1 1 1 Įvertinimas 5.00 (1 Balsas)

2018 m. Lietuvos šimtmečio dainų šventės „Vardan tos…“ šokių dienos „Saulės rato ritimai“ repertuaras, I dalis.


Užsakyti leidinį 

1 1 1 1 1

Jei vėlyvuoju sovietmečiu Lietuvoje iš tiesų egzistavo nesovietinė visuomenė, tai nesovietinis menas buvo labai svarbi jos dalis. Dailininkų dirbtuvėse, kūrybinių sąjungų ar leidyklų patalpose, o vėliau ir įprastose parodų salėse eksponuota tapyba nesovietinė ne tik todėl, kad joje neplėtotos sovietinės propagandinės temos, bet ir dėl kitos priežasties: ji aiškiai rodo, kad tokiems dalykams nebetinka, nes formų ir idėjų ryšiai tapo pernelyg painūs ir nenuspėjami.


Užsakyti leidinį 

1 1 1 1 1

Edmundas Saladžius – grafikas, modernistas, dar jaunystėje prisijungęs prie XX a. II pusės Kauno dailės aistringų išpažinėjų branduolio. Apie E.Saladžių rašė ne vienas menotyrininkas, jis minimas tarp Lietuvos žinomiausių grafikos meistrų, tarp geriausius dailės kūrinius sukūrusių bendraamžių menininkų. Tačiau neseniai išleista dailėtyrininkės dr. Kristinos Budrytės monografija – tik pirmas leidinys, kuriame išsamiai atskleidžiama grafiko Edmundo Saladžiaus gyvenimo ir kūrybos biografija. Svarbiausios dailininko kūrybinės veiklos kryptys – piešiniai, litografijos, monotipijos, lino raižiniai.


Užsakyti leidinį 

1 1 1 1 1 Įvertinimas 5.00 (3 Balsai)

Leidinyje „Paveldo brydės“ publikuojami 4 lietuvių autorių, paveldo tematikos specialistų, 2 Italijos, Portugalijos, Lenkijos mokslininkų straipsniai įvairiais paveldo klausimais. Knygoje šiuolaikinę kultūros paveldo vertinimo problematiką atskleidžia architektūrologas Vytautas Petrušonis. Specifinius kryždirbystės įvardinimus publikacijoje analizuoja menotyrininkė Jolanta Zabulytė. Apie architekto Jono Kristupo Glaubico Vilniuje projektuotų vėlyvojo baroko pastatų likimą rašo architektūros istorikė Morta Baužienė, primindama, jog pastatų perdirbinėjimas keičia Vilniaus, kaip baroko architektūros miesto, meninę vertę.


Užsakyti leidinį 

1 1 1 1 1


Monografija „Giedrė ir Tautvydas Miknevičiai : architektai“ skirta dviems architektūros kūrėjams – pristatomos jų asmenybės ir darbai. Šia studija siekiama pažymėti Lietuvos architektūros sudėtingą sovietinį laikotarpį. Knygos sandara grindžiama chronologiniu pasakojimu. Rengiant studiją naudotasi įvairiais šaltiniais, pačių architektų, bendradarbių ir kolegų, jų amžininkų atsiminimais.
Šios monografijos autorė ir sudarytoja architektūros teoretikė Edita Riaubienė pateikė išsamų, logiškai sukomponuotą tekstą, kuris Lietuvos architektūros istoriją prasmingai papildys dar dviejų architektūros kūrėjų - Giedrės ir Tautvydo Miknevičių - portretais.


Užsakyti leidinį 

1 1 1 1 1

Šiaulių Fotografijos muziejaus įkūrėjas fotografas Antanas Dilys ne tik pats kūrė, įprasmindamas esamąjį laiką, bet telkė ir bendraminčius kurti, skleisti kūrybą. Taip pat A. Dilys rinko karų ir suiručių išdraskytą ir išblaškytą senųjų fotografijos meistrų palikimą. Fotografas atsigręžė į praeitį, į Lietuvos fotografijos ištakas. Jis iškėlė Fotografijos muziejaus Šiauliuose idėją ir sėkmingai ją įgyvendino. Šiandien muziejuje saugomas ir jo paties veiklos ir kūrybos palikimas. A. Dilys muziejui padovanojo 50 tūkstančių negatyvų.
Šiame pirmajame fotografo albume rasime iki šiol nepažintą A. Dilio kūrybą, laiką, žmones...


Užsakyti leidinį 

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.