Nuo birželio 18 d. Kauno apskrities viešosios bibliotekos Meno leidinių skaitykloje (Radastų 2, 406) veikia leidinių ir dokumentų paroda „ALGIMANTĄ MASIULĮ  PRISIMENANT...“, skirta teatro ir kino aktoriaus 90-osioms gimimo metinėms. Parodos ekspozicijoje – įvairios knygos, Lietuvoje ir buvusioje Sovietų Sąjungoje leisti žurnalai bei laikraščiai, išsaugoję jo mintis ar atspindėję kūrybinį kelią. Aktoriaus ir spektaklių nuotraukos bei programos, dailininkų sukurti portretai, paties A. Masiulio piešiniai ir šaržai bei jam dedikuoti eilėraščiai nukels į Algimanto Masiulio pasaulį. Kiekvienas parodos lankytojas prisimins jį savaip, skirtingai, gal kas nors atras iš naujo... Laimei, sustabdytos prisiminimų akimirkos nepavaldžios laikui....

Aktorius Algimantas Masiulis gimė 1931 m. liepos 10 d. Surdegyje (Anykščių r.). Lankė Juozo Miltinio dramos studiją (1948–1951), dirbo Panevėžio dramos teatre (1948–1976), nuo 1978 buvo Kauno dramos teatro aktorius. Sukūrė daugiau kaip 150 vaidmenų teatre, apie 100 kino filmuose, išleido prisiminimų knygą „Tema: visada yra galimybė...“ (2001). Apdovanotas LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (1996). Mirė 2008 rugpjūčio 19 d. Kaune.

Šiose keliose eilutėse sutalpintos pagrindinės datos ir gairės toli gražu neatspindi permainingo, kūrybingo ir įvairiais siekiais paženklinto šio iškilaus žmogaus gyvenimo. Vis dėlto, kaip jis pats ne kartą minėjo, svarbiausias jam visada buvo teatras. Ne kinas, kurio jis nemylėjo ir to neslėpė, nors nedaugelis gali pasigirti jo sukurtų vaidmenų kine skaičiumi, bet teatro scena.

Tiek teatre, tiek kine Masiulis sulaukė sėkmės, pripažinimo, žiūrovų meilės ir netgi valdžios dėmesio, kurį liudija minėti apdovanojimai. Vis tiek jis niekada nesiliovė dvejojęs, ar tą kelią pasirinko, vis ieškojo vienokių ar kitokių savo talento patvirtinimų. Nepasitikėjimo savimi skatinimas buvo Juozo Miltinio metodikos sudedamoji dalis, kurios neišvengė nė vienas Panevėžio teatro aktorius. Gal ir dėl tos priežasties Masiulį visą gyvenimą kankino abejonės savo pašaukimu, kad ir kiek ar kokius vaidmenis suvaidintų.

Prisimenant Panevėžio laikotarpį, tiek recenzentai, tiek kolegos labiausiai išskiria jo suvaidintą Richardą Ėglį F. Durenmatto pjesėje „Frankas V“ ir Fadinarą E. Labiche‘o „Šiaudinėje skrybėlaitėje“ (režisierius J. Miltinis). Visi viebalsiai pabrėžia A. Masiulio eleganciją, sugebėjimą dėvėti kostiumą ir aprangos aksesuarus, muzikalumą, plastiškumą, formos pojūtį, temperamentą, humoro jausmą.

A. Masiulio vaidmenys Kauno dramos teatre daugiausia sietini su dviem režisieriais – Jonu Vaitkumi, pakvietusiu jį į šį teatrą ir Gyčiu Padegimu. Pirmuoju atveju A. Masiulis buvo puikiai išnaudota, svarbi ir ryški spektaklio ansamblio dalis. Debiutavęs Filipo Padnevskio vaidmeniu J. Grušo „Unijoje“, įsidėmėtinai suvaidino Herdalą H. Ibseno dramoje „Statytojas Solnesas“, Helikoną A. Camus „Kaliguloje“ ir ypač Helerį I. Radojevo „Raudona ir ruda“. G. Padegimo spektakliai labiau atitiko A. Masiulio ambicijas ir bendro darbo principus. Pats aktorius šį ištisus du dešimtmečius trukusį judviejų bendradarbiavimą, taip pat laikė išskirtiniu ir daugiausia atliepusiu jo troškimus. Jis džiaugėsi ir Dominyko Žigo vaidmeniu J. Grušo „Gintarinėje viloje“, ir Gustavu A. Strindbergo „Kreditoriuose“, ir Daktaru Gibsu T. Wilderio „Mūsų miestelyje“. Buvo ir daugiau minėtinų vaidmenų – ypač Henrikas II J. Goldmano „Liūtas žiemą“ ir Bernardas Šo J. Kilty „Mielajame apgavike“. Savo darbais kine, ypač meistriškai sukurtų vokiečių vaidmenimis pelnė jo taip nemėgtą „Fricų frico“ pravardę.

Dailininkai taip pat domėjosi A. Masiuliu kaip išraiškingu modeliu ir buvo ne kartą viena ar kita forma pavaizdavę. Gyvenimo pabaigoje ir pats Masiulis buvo rimtai atsidėjęs tapybai, surengė savo darbų parodą.

Aktoriaus mirtis daugeliui pačių įvairiausių skirtingo mentaliteto ir išsilavinimo žmonių tapo dideliu praradimu. Ir pats A. Masiulis nuoširdžai mylėjo žmones, tikėjo jų supratingumu bei geranoriškumu, neslėpė norintis išlikti jų atmintyje.

Prisiminti mylimą aktorių taip pat padės bibliotekos „Kauno menininkai“ puslapis, LRT „Legendų“ ciklo laida (2015), kurioje kalba su juo dirbę režisieriai bei kartu vaidinę aktoriai. A. Masiulio gerbėjus turėtų sudominti ir naujas Sauliaus Patacko filmas iš ciklo „Lietuviai pasaulio kine“, kuriame pristatoma knyga „Algimantas Masiulis: siela po teutonų riterio šarvais“, ištraukos iš spektaklio „Liūtas žiemą“ ir visų jo filmų ištraukos.


>

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.