Kaunui tapus Laikinąja sostine gana greitai reikėjo pertvarkyti ir miesto transporto infrastruktūrą. Vienu iš Kauno simbolių iki tol buvęs arklinis tramvajus nebeatliepė išaugusių kauniečių ir miesto svečių poreikių. Taip atsirado arklinio tramvajaus ir siaurojo geležinkelio konkurentai autobusai.

Pirmasis dešimtmetis

Tarpmiestinį susisiekimą autobusais iš pradžių vykdė Amerikos lietuvių akcinė bendrovė, o susisiekimą Kauno mieste – net keletas firmų. Organizuoto susisiekimo autobusais Kaune pradžia siejama su bendrove „Auto“ (1924), iš pradžių turėjusia tik 3 autobusus, o po metų (1925) jau iki 15!

Pirmieji trys „Auto“ bendrovės autobusai buvo kurti prancūzų gamintojų „Berliet“ ir „Peugeot“. 1926 m. bendrovė turėjo jau 18 autobusų, tarp kurių buvo ir modernūs danų fabriko Odensėje „Triangel“ autobusai. Vis dėlto tokių autobusų įsigijimą stabdė duobėtos Kauno gatvės, kuriomis galėjo važinėti tik specialiai joms pritaikytas, paprastas transportas. Iš užsienio firmų dažniausiai buvo perkama autobusų šasi (važiuoklės) su varikliais, kėbulus montuojant vietoje.

Kai bendrovė „Auto“, vadovaujama Vlado Skardinsko, Balio Zagžecko ir skandalingojo Jurgio Linarto, patyrė finansinių sunkumų ir bankrutavo (1927), dalį susisiekimo autobusais Kauno mieste perėmė Juozapo Bielogurskio bendrovė „Bella“, atstovavusi firmą „Studebaker“ (JAV). Bankrutavus ir šiai bendrovei, jos autobusus perėmė pačios „Bella“ įkurta įmonė „Vairas“, po to fiktyviai autobusų valdymas atiteko „Motor Dealers Credit Corporation“ (Kauno miesto savivaldybė perėmimo nepripažino). Dar veikiant „Bellai“ keleivius autobusais jau vežiojo ir Amerikos lietuvių akcinė bendrovė, vėliau tapusi didžiausia autobusų susisiekimo Kauno mieste koncesininke.

Likvidavus arklinį tramvajų (1929), jo koncesininkai Gustavas Braudė, Juozapas Švarcas ir Simonas Frenkelis gavo susisiekimo autobusais koncesiją (kaip kompensaciją už savalaikį konkės likvidavimą). Jie naudojo JAV gamybos „Chevrolet“ ir G.M.C. (General Motors Company) autobusus. Tačiau dėl finansinių įsiskolinimų arklinio tramvajaus ir autobusų darbuotojams bei valstybei buvo nuteisti ir panašia veikla užsiimti daugiau negalėjo.

Susipažinti su virtualia paroda galite čia.