1 1 1 1 1 Įvertinimas 5.00 (1 Balsas)
Petras Repšys – vienas garsiausių ir universaliausių lietuvių dailininkų, gimęs 1940 m. Šiauliuose.
Jo freska „Metų laikai“ Vilniaus universitete – įstabiausias XX a. lietuvių dailės kūrinys.
Šis informacinis leidinys skirtas supažindinti universiteto svečius, studentus ir darbuotojus su dailininko asmenybe ir pagrindinėmis „Metų laikų“ siužetų reikšmėmis.
1 1 1 1 1 Įvertinimas 5.00 (1 Balsas)
Architektūriniai sustojimai – tai projektas, kurio tikslas nuo pirmų kūrybos stadijų, įtraukiant skirtingų sričių profesionalus, viešinant procesą ir formuojant visuomenės estetinį pojūtį, sukurti unikalius Kuršių Nerijos dvasią atspindinčius smulkiosios architektūros kūrinius – autobusų stoteles. Tai tęstinis projektas, siekiantis tikslinių sričių atstovų bendradarbiavimu apjugti vietines tradicijas, mažąją architektūrą ir amatininkystę.
1 1 1 1 1 Įvertinimas 5.00 (1 Balsas)
Romano siužeto ašis – kelionė: Pasaulio banko pareigūnas, vokiečių kilmės paragvajietis su žmona Elisa atvyksta į vieną iš Pietų Amerikos šalių – į patį terorizmo sūkurį. Pasakojimo veiksmas vystosi karo dėl Malvinų salų metu: Gunteris atskuba gelbėti savo seserėčios Soledados, jaunos poetės, kuri suimta ir kankinama, nes... rašo eilėraščius.
Kūrinyje nestinga šmaikštaus požiūrio į mūsų laikų paradoksus. Čia vaizduojami ir realūs, ir įsivaizduojami dalykai – Asunsijone, Korientese, Buenos Airėse, Meksikoje, Pitsburge, Niujorke, Oklahomoje, Madride, Paryžiuje ir Bukarešte.
„Anapus intriguojančio siužeto plyti kitas pasaulis; gilus nerimas, meistriškas komizmas, istorinio ir kosminio konteksto gelmės persipina su estetinėmis raiškos priemonėmis. Tai detektyvas, meilės istorija, politinė drama, Paragvajaus ir visos Lotynų Amerikos dvelksmas, filosofinė esė, ir negana to – visa tai apvilkta puošniais žodžių drabužiais.“
Tracy Lewis
1 1 1 1 1 Įvertinimas 5.00 (1 Balsas)
– Geriausia vengti liūdnų minčių, – patarė Ursula, ir šis patarimas jam labai pravers ateinančius trejus metus. Tiesą pasakius, visą gyvenimą.
Kate Atkinson (Keit Atkinson, g. 1951 m. Jorke, Jungtinėje Karalystėje) – viena žymiausių šiuolaikinių britų rašytojų. Pirmasis romanas „Anapus fotografijų“ iškart pelnė jai Whitbread (dab. Costa) premiją ir tarptautinį pripažinimą. 2011 m. už nuopelnus literatūrai ji buvo apdovanota Britanijos imperijos ordinu. Didžiulį susidomėjimą sukėlė Kate Atkinson knyga „Gyvenimas po gyvenimo“ („Tyto alba“, 2014) – keista ir įsimenanti istorija apie Ursulą Tod, sužavėjusi viso pasaulio skaitytojus. „Griuvėsių Dievas“ – ne romano „Gyvenimas po gyvenimo“ tęsinys, tai, anot pačios autorės, greičiau paralelinė knyga. Čia dėmesio centre – Ursulos brolis Tedas, kurio gyvenimą nulėmė jo apsisprendimas per Antrąjį pasaulinį karą tapti pilotu. Romano veiksmas tarsi sukasi ratu – nuo Tedo vaikystės ir jaunystės iki mirties, o karas yra tiek knygos, tiek Tedo gyvenimo centre. Tedas, per karą mėtęs bombas ant daugelio Vokietijos miestų, visą ilgą likusį gyvenimą stengiasi ištaisyti savo padarytą žalą ir pasirenka vienintelį jam įmanomą būdą: pasiryžta būti geras žmonėms.
Tai emociškai sukrečianti istorija, kurią Kate Atkinson pasakoja lėtai, detaliai, elegantiškai, priversdama skaitytoją dažniau liūdėti negu šypsotis ir su kiekvienu puslapiu gėrėtis meistriškai prieš akis atskleidžiamu žmogaus gyvenimu. Ši knyga – apie gyvenimą šeimoje ir buvimą su savimi, reikšmingus apsisprendimus ir tai, kaip kiekvienas mūsų matome save, apie ne tik Tedo, bet ir kiekvieno mūsų, gyvenusio XX amžiuje, istoriją. Autorė prasiskverbia pro gyvenimo paviršių, subtiliai, bet nepermaldaujamai rodydama mums tiesą apie save pačius ir apie gyvenimą, kuriame nėra idealių sąlygų ir situacijų; reikia tiesiog kuo geriau daryti tai, ką manome esant teisinga, ir stengtis būti geram. Kad ir kaip tai būtų sunku ir nemadinga.
1 1 1 1 1 Įvertinimas 1.00 (1 Balsas)
Booker premijos laureatas Johnas Banville’is, pasirašantis Benjamino Blacko literatūriniu slapyvardžiu, debiutuoja detektyviniu romanu. Jo herojus dublinietis patologas susidomi paslaptingos moters lavonu ir meta iššūkį katalikiškajai miesto aukštuomenei.
Kvirkui keisti atrodo ne mirusieji, bet gyvieji. Vieną vakarą šiek tiek išgėręs darbe surengtame vakarėlyje, jis nusigauna į savo darbo vietą – morgą – ir ten sutinka įbrolį Malachį, taisantį dokumentus, kurių šiam nederėtų net skaityti. Labai keista tokioje vietoje užtikti Malachį, bet dar keisčiau kitą rytą, kiek prašviesėjus mintims, suvokti, jog įbrolis, visų didžiai vertinamas gydytojas, buvo prikišęs nagus prie paslaptingųjų palaikų, o paskui nuslėpė tikrąją moters mirties priežastį.
Nors ir nenoromis, tačiau vis tiek besikapstydamas po faktus ir ieškodamas tikrosios moters mirties priežasties, Kvirkas išsiaiškina kruopščiai slepiamas ir uoliai saugomas katalikiškosios Dublino aukštuomenės, kuriai priklauso ir jo paties šeimos nariai, nusikalstamas paslaptis.
Pirmojo Kvirko serijos romano veiksmas vyksta Dubline ir Bostone; šiame intriguojančiame detektyviniame romane gausu skvarbių psichologinių įžvalgų. Kvirkas – žavus, subtiliai kitoniškas personažas; „Kristina Fols“ – klasikinis intrigų prisotintas pasakojimas, o šis Benjamino Blacko romanas dar kartą patvirtina, kad autorius – tikras formos meistras.
