1
1
1
1
1
Naujas bestselerio „Paskutinės apeigos“ autorės romanas
Nensė žinojo, <...> ji pakenčiama tik todėl, kad atstovauja tam, kas nesuprantama ir nesuprastina. Ji – vartų sergėtoja pasaulio pakraštyje. Paskutinė žmonių giesmė prieš vėją, šešėlius ir keistai girgždančias žvaigždes.
1825-ieji, pietvakarių Airija. Atokiame slėnyje gyvenanti Nora per metus neteko dukros ir mylimo vyro. Sugniuždyta moteris privalo rūpintis keturmečiu anūku Mycholu. Anksčiau buvęs sveikas ir guvus, dabar jis tik savo paties šešėlis, negalintis nei vaikščioti, nei kalbėti. Uždaroje ir prietarų valdomoje bendruomenėje netrukus ima plisti gandai, kad Mycholo sielą pagrobė fėjos, kitaip dar vadinamos Geraisiais žmonėmis.
Pasiryžusi išvaryti iš Mycholo blogį, Nora kartu su tarnaite Mere anūką atiduoda į atsiskyrėlės žolininkės Nensės rankas. Nors naujasis kunigas pagoniškus kaimo papročius nori išrauti su šaknimis, žmonės tiki, kad Nensė turi ypatingų gebėjimų ir yra Gerųjų žmonių patikėtinė. Berniuko sveikatai blogėjant, moterys ryžtasi vis drąsesnėms pagoniškoms apeigoms, kurios darosi pavojingos ne tik Mycholo, bet ir jų pačių gyvybei.
Gerieji žmonės – tikrais faktais paremtas pasakojimas, kuriame atsiveria paslaptinga, kartais baugi ir nepažini, bet traukianti kaip magnetas XIX a. pradžios Airijos panorama: žmonių galvose iki gyvuonies įsišaknijęs besąlygiškas tikėjimas ir prietarai, žūtbūtinis noras pritapti ir meilė, kartais švelni, o kartais – aitriai tvilkanti.
Rimtas ir dėmesį prikaustantis pasakojimas apie tai, kaip esantieji beviltiškoje situacijoje pasistato tvirtovę iš ritualų, bandydami apsisaugoti nuo savo pačių bejėgystės.
Naujas bestselerio „Paskutinės apeigos“ autorės romanas
Nensė žinojo, <...> ji pakenčiama tik todėl, kad atstovauja tam, kas nesuprantama ir nesuprastina. Ji – vartų sergėtoja pasaulio pakraštyje. Paskutinė žmonių giesmė prieš vėją, šešėlius ir keistai girgždančias žvaigždes.
1825-ieji, pietvakarių Airija. Atokiame slėnyje gyvenanti Nora per metus neteko dukros ir mylimo vyro. Sugniuždyta moteris privalo rūpintis keturmečiu anūku Mycholu. Anksčiau buvęs sveikas ir guvus, dabar jis tik savo paties šešėlis, negalintis nei vaikščioti, nei kalbėti. Uždaroje ir prietarų valdomoje bendruomenėje netrukus ima plisti gandai, kad Mycholo sielą pagrobė fėjos, kitaip dar vadinamos Geraisiais žmonėmis.
Pasiryžusi išvaryti iš Mycholo blogį, Nora kartu su tarnaite Mere anūką atiduoda į atsiskyrėlės žolininkės Nensės rankas. Nors naujasis kunigas pagoniškus kaimo papročius nori išrauti su šaknimis, žmonės tiki, kad Nensė turi ypatingų gebėjimų ir yra Gerųjų žmonių patikėtinė. Berniuko sveikatai blogėjant, moterys ryžtasi vis drąsesnėms pagoniškoms apeigoms, kurios darosi pavojingos ne tik Mycholo, bet ir jų pačių gyvybei.
Gerieji žmonės – tikrais faktais paremtas pasakojimas, kuriame atsiveria paslaptinga, kartais baugi ir nepažini, bet traukianti kaip magnetas XIX a. pradžios Airijos panorama: žmonių galvose iki gyvuonies įsišaknijęs besąlygiškas tikėjimas ir prietarai, žūtbūtinis noras pritapti ir meilė, kartais švelni, o kartais – aitriai tvilkanti.
Rimtas ir dėmesį prikaustantis pasakojimas apie tai, kaip esantieji beviltiškoje situacijoje pasistato tvirtovę iš ritualų, bandydami apsisaugoti nuo savo pačių bejėgystės.
The Guardian
Hannah Kent (Hana Kent, g. 1985) – australų rašytoja, visame pasaulyje išgarsėjusi debiutiniu romanu „Paskutinės apeigos“, apdovanotu daugybe literatūros premijų. „Gerieji žmonės“ – antrasis autorės romanas, per trumpą laiką jau spėjęs sulaukti pripažinimo.
1
1
1
1
1
Tai tarptautinės parodos „Senasis Baltijos sidabras iš privačios kolekcijos, vykusios 2017 m. gegužės 17 – rugsėjo 3 d. Valdovų rūmuose, katalogas. Ši paroda skiriama dabartinės Latvijos teritorijoje XVII a. pradžioje – XIX a. viduryje dirbusių auksakalių kūriniams. Joje eksponuota daugiau nei šimtas Gotikos, Renesanso, Baroko, Klasicizmo ir Istorizmo sidabro dirbinių, pristatančių Latvijos auksakalystės raidą bei europinį meninį lygį.
Visi katalogo tekstai skelbiami lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis.
Užsakyti leidinį
Tai tarptautinės parodos „Senasis Baltijos sidabras iš privačios kolekcijos, vykusios 2017 m. gegužės 17 – rugsėjo 3 d. Valdovų rūmuose, katalogas. Ši paroda skiriama dabartinės Latvijos teritorijoje XVII a. pradžioje – XIX a. viduryje dirbusių auksakalių kūriniams. Joje eksponuota daugiau nei šimtas Gotikos, Renesanso, Baroko, Klasicizmo ir Istorizmo sidabro dirbinių, pristatančių Latvijos auksakalystės raidą bei europinį meninį lygį.
Visi katalogo tekstai skelbiami lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis.
Užsakyti leidinį
1
1
1
1
1
Prieš keletą dešimtmečių dailės istorikės dr. Gražinos Marijos Martinaitienės užrašyti amžininkų prisiminimai apie vieną žymiausių XX amžiaus skulptorių Juozą Mikėną (1901-1964), ilgai gulėjo stalčiuje, šiemet išvydo dienos šviesą. Lietuvos dailės muziejaus išleista knyga „Atsiminimai apie skulptorių Juozą Mikėną“ atskleidžia kūrėjo asmenybę, jam nepalankų tuometį laikotarpį, kelią nuo gimtojo Skardupio, pažinties su Europos kultūra Paryžiuje iki paliktų pėdsakų Lietuvos skulptūros istorijoje. Kaip sakė Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, prof. J. Mikėnas buvo ne tik moderniosios Lietuvos skulptūros, profesionaliosios mozaikos, freskos pradininkas, bet ir puikus pedagogas, palikęs visą būrį gabių skulptorių. Jo mokiniai – Juozas Kėdainis, Gediminas Jokubonis, Konstantinas Bogdanas, Vladas Vildžiūnas ir kiti.
Užsakyti leidinį
Prieš keletą dešimtmečių dailės istorikės dr. Gražinos Marijos Martinaitienės užrašyti amžininkų prisiminimai apie vieną žymiausių XX amžiaus skulptorių Juozą Mikėną (1901-1964), ilgai gulėjo stalčiuje, šiemet išvydo dienos šviesą. Lietuvos dailės muziejaus išleista knyga „Atsiminimai apie skulptorių Juozą Mikėną“ atskleidžia kūrėjo asmenybę, jam nepalankų tuometį laikotarpį, kelią nuo gimtojo Skardupio, pažinties su Europos kultūra Paryžiuje iki paliktų pėdsakų Lietuvos skulptūros istorijoje. Kaip sakė Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, prof. J. Mikėnas buvo ne tik moderniosios Lietuvos skulptūros, profesionaliosios mozaikos, freskos pradininkas, bet ir puikus pedagogas, palikęs visą būrį gabių skulptorių. Jo mokiniai – Juozas Kėdainis, Gediminas Jokubonis, Konstantinas Bogdanas, Vladas Vildžiūnas ir kiti.
Užsakyti leidinį
1
1
1
1
1
Tapytojas Povilas Ričardas Vaitiekūnas turi sukaupęs solidų XX a. tapybos, grafikos, piešinių, objektų, skulptūrų ir periodinės spaudos rinkinį. Kolekcijos pagrindu parengta išsami ekspozicija, supažindinanti su grafika ir piešiniais. Parodą apibendrina išleistas kūrinių katalogas. Ekspozicijoje pristatomi piešiniai, estampai, knygų iliustracijos, smulkieji spaudiniai, parodoma žanrų, stilių, technikų įvairovė. Nors kataloge pristatoma nedidelė kūrinių dalis, tačiau jie gana raiškiai perteikia kolekcijos rinkinio visumą, aprėpia platų XX a. lietuvių dailės spektrą.
Užsakyti leidinį
Tapytojas Povilas Ričardas Vaitiekūnas turi sukaupęs solidų XX a. tapybos, grafikos, piešinių, objektų, skulptūrų ir periodinės spaudos rinkinį. Kolekcijos pagrindu parengta išsami ekspozicija, supažindinanti su grafika ir piešiniais. Parodą apibendrina išleistas kūrinių katalogas. Ekspozicijoje pristatomi piešiniai, estampai, knygų iliustracijos, smulkieji spaudiniai, parodoma žanrų, stilių, technikų įvairovė. Nors kataloge pristatoma nedidelė kūrinių dalis, tačiau jie gana raiškiai perteikia kolekcijos rinkinio visumą, aprėpia platų XX a. lietuvių dailės spektrą.
Užsakyti leidinį
1
1
1
1
1
Albumas parengtas remiantis 2014 m. Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų salėse „Titanikas“ įvykusia retrospektyvine paroda. Knygoje pateikiama nuosekli Vilučio kūrybos apžvalga, išskiriant svarbiausias kryptis – lakštinę grafiką, piešinius, tapybą, objektus ir taikomąją grafiką. Dailininko kūrybinis kelias prasidėjo XX a. 8 dešimtmetyje. Mikalojus Povilas Vilutis – šilkografijos meistras, avangardistas. Jo kūryba keletą dešimtmečių išsiskiria lietuviškos grafikos kontekste, ji ir šiandien tebėra aktuali, kelianti didelį susidomėjimą.
Užsakyti leidinį
Albumas parengtas remiantis 2014 m. Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų salėse „Titanikas“ įvykusia retrospektyvine paroda. Knygoje pateikiama nuosekli Vilučio kūrybos apžvalga, išskiriant svarbiausias kryptis – lakštinę grafiką, piešinius, tapybą, objektus ir taikomąją grafiką. Dailininko kūrybinis kelias prasidėjo XX a. 8 dešimtmetyje. Mikalojus Povilas Vilutis – šilkografijos meistras, avangardistas. Jo kūryba keletą dešimtmečių išsiskiria lietuviškos grafikos kontekste, ji ir šiandien tebėra aktuali, kelianti didelį susidomėjimą.
Užsakyti leidinį
