Ketvirtoje paveikslėlių knygelių serijos „SKIE-ME-NUO-TOS PA-SA-KOS“ dalyje rasite tris naujas, pamokančias pasakas: „Kiškio batai“, „Paukščių ginčas“, „Kodėl vilkas duonos neėda“.
Tyrinėdami žaismingas, ryškias iliustracijas ir besimokydami skaityti savarankiškai, sužinosite:
– Kodėl šuo amžiams susipyko su kiškiu?
– Dėl ko kilo kukučio ir griežlės ginčas – gal net išmoksite jų kalbos?
– Ar vilkas imsis kepti duoną, sužinojęs jos kelią iki stalo?
Knyga skirta besimokantiems skaityti 4–7 metų vaikams. Tekstas su-skie-me-nuo-tas, o žodžio dalis, kurią reikia kirčiuoti, paryškinta, kad mažieji galėtų lengvai skaityti patys.
Geriausi norai ir ketinimai ne visada išsipildo būtent taip, kaip tikiesi. Tačiau pasakojime atgiję žaislai ir jų draugai įrodo, kad, padėdami vieni kitiems, galime pasiekti net tai, kas atrodo neįmanoma. Ši spalvinga ir linksma istorija, kupina nuotykių, emocijų ir tikrų tikriausios magijos.
Vaikai mokomi atpažinti daiktų (ir ne tik daiktų) vertę ne vien dėl jų naujumo, blizgumo ar populiarumo, bet ir dėl gilesnių, ne taip akivaizdžiai matomų savybių, kaip patirtis, darbštumas, kūrybingumas, unikalumas ir kt.
Tai ketvirta pasakos vaikams dalis. Pirmąsias tris dalis galite perskaityti 2020-aisiais metais išleistoje knygoje „Nakties magija“.
Dar tuomet, kai arkliai nebuvo prijaukinti, žmonėms jie turėjo ypatingą reikšmę – tai liudija piešinys Prancūzijos Šovė urve, kuriame pavaizduoti būtent šie gyvūnai.
Po maždaug 30 000 metų nuo tada, kai kažkas anglimi ant urvo sienų nupiešė arklius, dabar galime matyti kaip stipriai pasikeitė žmonių ir šių gyvūnų santykis. Per šį laiką arkliai buvo prijaukinti, tapo nepakeičiamais žmogaus pagalbininkais žemės ūkyje, karuose, įveikiant ilgus atstumus, varžantis sporto varžybose. Žirgai tapo mylimais namų augintiniais ar net šeimos nariais, knygų, filmų personažais…
Knyga „Arkliai: laukiniai ir prijaukinti“ išsamiai supažindins skaitytojus, kaip laukinis arklys tapo naminiu gyvūnu.
Vokietijos žydės rašytojos Lessie Sachs eilėraščiai – kartais kupini humoro ir autoironijos, kartais skatinantys susimąstyti ir melancholiški – šiandien mažai žinomi. Gimusi 1896 m. Breslau (Vroclavas) mieste, Lessie Sachs (Valeska Luise) išvyko studijuoti į tuomet meno didmiesčiu tituluojamą Miuncheną. 1918–1919 m. įvykių metu tapo politiškai aktyvi, prisijungė prie Vokietijos komunistų partijos, dalyvavo Miuncheno Tarybų Respublikos politiniame judėjime. Žlugus Bavarijos Respublikai, Lessie Sachs buvo suimta, nuteista ir ilgus metus sekama. Išėjusi iš kalėjimo, buvo išsiųsta iš Bavarijos. Nuo 1930 m. Lessie Sachs skelbė eilėraščius ir trumpąją prozą tokiuose žinomuose Vokietijos laikraščiuose kaip „Vossische“, „Neuen Wiener Tagblatt“ ir „Simplicissimus“. Užgrobus valdžią nacionalsocialistams sužlugo jos viltys tapti rašytoja Vokietijoje. 1937 m. su vyru pianistu ir kompozitoriumi Josefu Wagneriu ir dukra Dorothee emigravo į Ameriką, kur 1942 m. mirė. 1944 m. J. Wagneris išleido Lessie Sachs „Dienos ir nakties eilėraščius“ su Heinricho Manno pratarme.
Daugelis Lessie Sachs eilėraščių ir prozos tekstų originalo kalba pirmą kartą publikuojami knygoje „Das launische Gehirn“ („Nuotaikingos smegenys“).
Įspūdingas pasakojimas apie jauną moterį Rahaf, pabėgusią nuo smurtaujančios šeimos Saudo Arabijoje. Po trejų metų kruopštaus planavimo apie pabėgimą, vos tik atvykus į Bankoką iš jos atimamas pasas. Mergina buvo tikra, jei ji bus priversta grįžti namo, kaip ir kitos maištautojos bus nužudyta. Užsibarikadavusi viešbučio kambaryje Rahaf atsidarė savo tviterio paskyrą ir kreipėsi į pasaulį , o sekėjai padėjo jai surasti prieglobstį Vakaruose.
Knygoje autorė atskleidžia žiaurią tiesą apie gyvenimą, kai nuo mažens jaunos moterys auginamos represinėje struktūroje, kur žeminimas ir priespauda buvo įprasta.
Tai romanas apie šeimos dramą Antrojo pasaulinio karo akivaizdoje. Karas Ginzburg knygoje lieka antrame plane. Visas dėmesys skiriamas žmonių tarpusavio santykiams: nuvilta meilė, ginčai, praradimai, išdavystė šeimoje – būtent čia išryškėja Italiją apėmusio nerimo, pralaimėjimo nuojautos.
Natalija Ginzburg (1918-1991) garsi žydų kilmės, italų prozininkė. Parašė 12 knygų, buvo apdovanota prestižine “Strega“ premija. Romanas „Visi mūsų vakar“ – pirmoji šios autorės knyga, pasirodžiusi lietuvių kalba.
