1
1
1
1
1
Įvertinimas 1.00 (1 Balsas)
Jeanas-Lucas Godardas - prancūzų ir šveicarų kino režisierius, scenaristas bei kino kritikas. Jis iškilo kaip 6-ojo dešimtmečio prancūzų Naujosios bangos kino judėjimo pradininkas ir neabejotinai yra įtakingiausias pokario laikų prancūzų kino kūrėjas. Pirmasis ilgametražis jo filmas „Iki paskutinio atodūsio“ („À bout de souffle“ 1960, Berlyno kino festivalio prizas) – vienas garsiausių ir stilistiškai radikaliausių Naujosios bangos filmų. Išgarsėjęs 1960, Godardas - visada vilkintis tamsiai, su cigarete rankoje - įkūnijo europietišką maištingumą.
Godardas atmetė daug kino filmo kūrimo stereotipų, įtvirtino naują kino estetiką (vienas pirmųjų pradėjo eksperimentuoti su videotechnika) ir naujo herojaus tipą. Daugelis 7 dešimtmečio filmų („Gyventi savo gyvenimą“ / „Vivre sa vie“ 1962, „Panieka“ / „Le Mépris“ 1963, pagal A. Moraviją, „Išprotėjęs Pjero“ / „Pierrot le Fou“ 1965, „Kinė“ / „La Chinoise“ 1967, Venecijos kino festivalio prizas) nufilmuoti natūroje. Jo braižui būdinga trūkčiojantis montažas, į koliažą dėliojamos kitų režisierių filmų citatos, maištaujantys herojai.
Savo filmuose kritikavo totalitarizmą, technokratiją ir vartotojišką visuomenę. Kėlė socialines ir politines problemas, domėjosi politika (1968 aktyviai dalyvavo studentų streikuose). 7 dešimtmečio pabaigoje–8 dešimtmetyje su Dzigos Vertovo vardo režisierių grupe kūrė propagandinius politinius filmus. Vėlesniuose filmuose kritiškai apmąstoma kino meno prasmė, filmų kūrimo principai. Nuo 1989 kūrė dokumentinių filmų ciklą apie kiną „Kino istorija(os)“ („Histoire(s) du cinéma“), režisavo dokumentinį filmą „JLG / JLG – autoportretas gruodį“ („JLG / JLG – autoportrait de décembre“ 1995). 21 a. 1–2 dešimtmetyje sukūrė filmus „Mūsų muzika“ („Notre musique“ 2004), „Filmas socializmas“ („Film socialisme“ 2010, Lietuvoje rodytas pavadinimu „Socializmas“), „Sudie, kalba“ („Adieu au langage“ 2014, Kanų festivalio prizas), „Vaizdų knyga“ („Le livre d’image“ 2018, Kanų festivalio prizas). Apdovanotas Venecijos kino festivalio prizu už visą kūrybą (1982) ir Garbės Oskaru (2011).
Martinas Scorsese, Quentinas Tarantino, Larsas von Trieras – tai tik keletas garsių režisierių, patekusių į jo stiliaus įtaką. Knygos autorius Richardas Brody, vienas iš nedaugelio ėmusių interviu iš Godardo jo atsiribojimo periodu Šveicarijoje, siūlo patrauklų pasakojimą apie šį nepaprastą ir nuostabų menininką.
