Regina Matuzonytė-Ingelevičienė (1905-1980) lietuvių išeivijos dailininkė 1931 m. baigė Kauno Meno mokyklą, dėstė piešimą seserų kazimieriečių vadovaujamojoje mergaičių gimnazijoje Kaune. Lankėsi Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje, norėdama patobulinti savo meno žinias bei patirtį. 1938 m. įsikūrus Lietuvių moterų dailininkių sąjungai, buvo jos valdybos narė. 1944 m. R. Ingelevičienė buvo priversta palikti tėvynę, su savim pasiimdama tik tėvo portretą ir dėžutę dažų. Jos meno kūriniai liko Lietuvoje. Penkerius metus praleidusi Vokietijoje ir Austrijoje, 1949 m. atvyko į Ameriką ir apsigyveno Niujorke. Dailininkė paliko ryškų pėdsaką Lietuvos ir išeivijos meno raidos istorijoje. Nuo 1937 m dalyvavo daugelyje parodų Lietuvoje, Vokietijoje, JAV. 2013 m. R. Ingelevičienės kūrybinis palikimas pasiekė Lietuvą, 167 paveikslai buvo padovanoti Nacionaliniam dailės muziejui.
Rima Čerkeliūnienė apie jos kūrybą rašė: „Reginos Ingelevičienės tapyboje vyrauja linijų ritmas, kuris atspindi jos kūrybai savitą dvasinę būseną. Prislopinta, net rūsčių spalvų paletė pabrėžia paveikslo kontempliatyvią, neretai ir sielvarto persunktą nuotaiką. Regina Ingelevičienė tapė paveikslus serijomis, kompozicinių problemų sprendimai ją nuolat skatino ieškoti naujų išraiškos formų. Šalia sustatyti vieno laikotarpio tapybos darbai pulsuoja tuo pačiu ritmu, ir linijos nenutraukiama tėkmė natūraliai jungiasi į šalia stovinčią drobę, lyg būtų to paties paveikslo dalimi...“
Neringos garbės pilietis, fotografas, galerininkas Kazimieras Mizgiris nuo 1968 m. fiksuoja paslaptingą Kuršių nerijos kopų ir smėlio pasaulį. Pasak fotografo Stanislovo Žvirgždo, K. Mizgiris išryškina smėlio mikrostruktūrą, faktūrų ritmiką, naudoja ryškų apšvietimą, giedrą, bet tamsų dangų. Tarptautinės fotografijos meno federacijos (FIAP) nario K. Mizgirio kopų fotografijos apkeliavo daugelį pasaulio šalių. Svarbiausi fotografijų ciklai: „Fosilijos“ (1976-1979), „Kopų peizažai“ (1976-1993), „Kopų veidai“ (1979-1993), „Fantastinis kopų pasaulis“ (1982-1991) ir kt.
1991 m. Vokietijoje buvo išleistas jo fotografijų albumas „Wunder Welt der Dünen“, vėliau pasirodė kiti fotoalbumai: „Smėlis ir vėjas“ (2000), „Mysterios Amber World“ (2005), „Amber“ (2015). KAVB Meno leidinių skaitykloje galite susipažinti su paskutiniais metais išleistais albumais: Berlyne išleistu parodos fotoalbumu „Sand and Wind“ bei Nidoje išleistu fotoalbumu „Smėlio ir tuštumos mainai“, ir nusikelti į nuostabų kopų pasaulį.
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus XVI–XIX a. Vakarų Europos tapybos rinkinį sudaro daugiau kaip 300 kūrinių iš Italijos, Ispanijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Vokietijos ir kitų šalių. Rinkinys, susiformavęs XX a. iš skirtingų kolekcijų ir pavienių, dėl įvairių istorinių aplinkybių prieglobsčio netekusių kūrinių, yra fragmentiškas ir daugialypis.
Atnaujintoje muziejaus ekspozicijoje ir albume, kurį sudarė dr. Tojana Račiūnaitė ir menotyrininkė Joana Vitkutė, pristatoma dalis rinkinio – per 90 ryškiausių paveikslų, sugrupuotų ne įprastu chronologiniu istoriniu principu, skirstant kūrinius pagal sukūrimo laiką ir vietą, tradicines tapybos mokyklas, autorius, o pagal tam tikras temas: „Pasirinkimai ir priesaikos“, „Darbai“, „Kovos“, „Gamtos stichijos“, „Geismai ir gundymai“, „Puotos“, „Kelionės ir atradimai“, „Vizijos ir susitikimai“, „Religinės pasijos“, „Miegas, budėjimas, mirtis“. Kiekvieną publikuojamą paveikslą leidinyje lydi išsamūs menotyrininkių komentarai, ne tik patikslinantys informaciją apie kūrinius ir jų autorius, bet ir detaliai išanalizuojantys darbų siužetus, juose glūdinčias prasmes, iššifruojantys naudojamų metaforų ir simbolių kalbą.
Gausiai iliustruotas, šiuolaikiško dizaino albumas – išskirtinis palydovas į intriguojantį senosios tapybos pasaulį.
Kataloge pristatoma Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Palangos gintaro muziejaus kartu su Vokietijos gintaro muziejumi parengta paroda „Gintaras iš gelmių“, kurioje archeologijos radiniai, istorinės fotografijos ir šiuolaikinio meno kūriniai atskleidžia gintaro gavybos Kuršių mariose ir pramonės istoriją Juodkrantėje, pasakoja apie čia rastų akmens amžiaus gintaro dirbinių rinkinį ir jų interpretacijas šiuolaikinėje juvelyrikoje.
Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejus, saugantis didžiausią ir vertingiausią šalyje senosios tekstilės rinkinį, knygoje „Pro Rytų vartus: Orientas Lietuvos liturginėje tekstilėje XVI–XX amžiais“ pristato unikalius Oriento kraštų audinius ir siuvinėtus dirbinius, išlikusius Lietuvos liturginėje tekstilėje. Nors Rytų šalių daiktai ir meno dirbiniai, tarp jų ir tekstilė, Europos kraštus pasiekė gana anksti, labiausiai jie išpopuliarėjo XVII–XVIII amžiuje. Oriento veikiama formavosi ir vietinė krašto tekstilė, įtaką jai darė iš Rytų atvykę meistrai. Knygoje publikuojami Kinijoje, Osmanų imperijoje, Persijoje, Indijoje, Vidurinėje Azijoje sukurti audiniai ir siuviniai, pristatomi pagrindiniai šių kultūrų tekstilės bruožai, jų poveikis Europos menui, paliečiama Lietuvos ir Rytų kultūrų sąveika.
Leiskitės gilyn į mišką – jūsų laukia begalybė įdomybių ir gamtos stebuklų! Kelionę pradėję pavasarį, keliausite per visus metų laikus girioje – užsuksite į miško mokyklą, kiškučio gimtadienį, dalyvausite sporto ir vidurvasario šventėse, mankštinsitės plaukimo pamokoje, dalyvausite iškyloje ir spektaklyje… Kiekvienas miško padarėlis čia turi ką veikti – o jums reikės juos surasti, nes ši knyga ne tik eiliuota, bet ir su užduotėlėmis.
Tyrinėti mišką tikrai smagu!
