Fotogr. Džoja Gunda Barisaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikia Danutei Kijauskienei ir jos tėvams Antanui ir Onai Busilams (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai, Vilnius.
2011 m. rugsėjo 15 d.

Iš Danutės Zosės Kijauskienės prisiminimų...

„Mūsų name (Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 98A, neišlikęs – reng. past.) nuo 1943 rudens iki 1944 rugpjūčio 1 dienos, kuomet į Kauną įžengė Tarybinė armija, gyveno ir slapstėsi Roza Peraitė-Stenderienė (Roberto Stenderio (Ruvim Stender), buvusio Valstybės teatro koncertmeisterio ir dirigento, Kauno konservatorijos pedagogo, žmona – reng. past.). Tėvas atsivedė ją iš Sofijos Binkienės buto. Mes buvome neįspėti apie naują gyventoją, tačiau mano mama buvo labai tolerantiška, gera visiems. Roza padėdavo mano mamai namų ruošos darbuose, kadangi ūkis buvo nemažas, dirbo daržuose, melždavo karvę. Mano mama ir Roza daug bendravo, ilgai kalbėdavosi vakarais, kartu parūkydavo... Kadangi Roza turėjo gana ryškius semitinius bruožus, rišdavosi skarelę. Ji buvo darbšti ir tvarkinga, turėjo nemažai draugų, kurie lankydavosi mūsų name vokiečių okupacijos metais. Kaimynai žinojo kas ji tokia, tačiau niekas neišdavė.“

[Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL: http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.]