Diena. – 1936, liepos 19, p. 1.
„Aleksotiškis grįžo namo Adomo „rūbuose““
„Aleksotiškis Chm., gyvenąs Veiverių gatvėje, sekmadienio vakare susipykęs su žmona, išeidamas iš namų grasino einąs pasiskandinti. Praėjus kuriam laikui žmona išėjo pasitikrinti, ar kartais vyras tikrai nepadarė tokią nesąmonę. Pasivaikščiojus Nemuno krantais, rado numestus vyro drabužius. Žmona nusigando, manė vyrą esant paskendusį.
Tuojau pranešė policijai, sukėlė aplinkinius žmones, buvo surasta valčių ir pradėta ieškoti skenduolio. Bet veltui – lavonas nesurastas. Žmona, pasiėmusi vyro drabužius verkdama parėjo namo.
Nuo to laiko, kai vyras „paskendo", praėjus kelioms valandoms, kažin kas pabaladojo į duris. Moteris greitai šoko atidaryti manydama, kad kas nors radęs vyro lavoną atėjo pranešti. Bet koks moters buvo nustebimas, kai atidariusi duris pamatė stovintį prie durų, nuleidusį galvą, drebantį nuogą vyrą. Mat, jis norėjo žmoną pabaugyti. Drabužius numetė ant Nemuno kranto, o pats, užuot skandinęsis Nemune, „paskendo" karklų krūmuose. Kelias valandas nuogas išgulėjęs krūmuose, sušalo ir vidurnaktį, kai visi aleksotiškiai miegojo, kai gatvėse nebuvo nė vieno žmogaus, vogčia per daržus grįžo.“
Aleksotiškis grįžo namo Adomo „rūbuose"// Lietuvos aidas. – 1936, rugpjūčio 11, p. 3.
„Pamečiau triusikus...“
„Sekmadienį per Kauno plaukimo pirmenybes vienas jaunų plaukikų taip įėjo į azartą kad savo distanciją plaukdamas pametė triusikus ir kuomet jam reikėjo išlipti į krantą, jis drovėdamasis pareiškė, „ponai pamečiau triusikus", o tie ponai plaukikui liepė plaukti į krūmus ir pasiieškoti fygos lapų. Publikai juokas, tačiau rungtynių laimėtojui ašaros, nes tuose krūmuose teauga tik žilvičiai, o jų lapai tokie siauri...“
Pamečiau triusikus... // Sporto tribūna. – 1934, nr. 32, p. 4.
