Linkuvos dvaras

Fotogr. M. Balkus [iš KAVB fondų]

Linkuvos dvaro (dabar Mosėdžio g. 62) ištakos siekia XVI a. pirmąją pusę. Žinoma, jog tuomet jis priklausė bajorui Jonui Vydrai. XVII a. dvarą valdė Mlodzianovskių giminė. 1660 m. jėzuitas Andrius Mlodzianovskis dalį dvaro padovanojo Kauno jėzuitų kolegijai. 1773 m. dvaras atiteko valstybės iždui. Dvarą XVIII a. kurį laiką valdė pavieto iždininkas Mykolas Končius, vėliau dvarą įsigijo bajoras Juozapas Fergisas, kuris dvaro rūmus perstatė į trijų aukštų svirną. XVIII a. pabaigoje buvo iškasti keturi tvenkiniai, kurių didžiausias išlikęs iki šiol. Nuo 1797 m. dvaro valdytojas buvo Anupras Zabiela. XIX a. pr. dvare buvo apsistoję Prancūzijos imperatoriaus Napoleono I kariai, dalis jų po nesėkmingo žygio buvo netoliese palaidoti. XX a. pradžioje dvarą valdė Strumilų šeima. Per Pirmąjį pasaulinį karą jame vokiečiai buvo įrengę belaisvių stovyklą, per karą mediniai dvaro rūmai sudegė.

Fotogr. M. Balkus [iš KAVB fondų]

1926 m. įgyvendinant žemės reformą dvaras buvo išparceliuotas, jo žemės išdalintos Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoriams, bežemiams valstiečiams. 1927 m. dvaro centras su 46 ha žemės sklypu atiteko Kauno arkivyskupui metropolitui Juozapui Skvireckui. Tuomet prasidėjo dvaro „renesansas“: arkivyskupas senąjį mūrinį svirną perstatė į reprezentacinius dvaro rūmus, suremontavo apleistus ūkinius pastatus, atgaivino sodą, užveisė vynuogyną. Dvare arkivyskupo iniciatyva pastatyta Šv. Jono Krikštytojo koplytėlė, Marijos Maloningosios, „Poilsio“ (vaizdavo sėdintį arkivyskupą) skulptūros. 1941 m. dvaras pasipuošė Lietuvos krikšto 550-ies metų jubiliejaus proga sukurta Kristaus Karaliaus skulptūrine kompozicija (autorė vienuolė sesuo Leonarda (Marija Šmulkštytė). 1951 m. dvaro pastatuose įkurtas Veterinarijos akademijos mokomojo ūkio „Bolševikas“ gamybinis cechas. Sovietmečiu dvare pridygo menkaverčių ūkinių pastatų. 1992 m. dvaro sodybos pastatus perėmė Kauno miesto savivaldybė. Šiandien Linkuvos dvaro rūmuose gyvena keliolika šeimų. 1996 m. Veršvos upelio slėniui kartu su Linkuvos dvaro kompleksu suteiktas kraštovaizdžio draustinio statusas, dvaro sodyba  įrašyta į kultūros vertybių registrą. Pastaraisiais metais buvusiuose dvaro rūmuose gyvenantys žmonės žymiai pasistūmėjo į priekį tvarkydami iki tol labai apleistą dvaro aplinką.

Fotogr. M. Balkus [iš KAVB fondų]

Literatūra

1. Dviračiu po Vidurio ir Šiaurės Lietuvą / K. Marcinauskas. – Kaunas, 1998. – [D.] 6. – P. 26–27.
2. Kauno miestas / I. Semaškaitė. – Iliustr. // Lietuvos dvarai: dviejų tomų žinynas. – Vilnius, 2009. – T. 1. – P. 26–31.
3. Linkuva manor estate: between the past and the present / Sima Šimkutė, Eglė Litvinaitė, Paulius Šimkus, Vilma Diržytė. – Iliustr. // The Baltic Sea Project newsletter. – 2007, no. 1/2, p. 21–22.
4. Linkuva / sudarytoja I. Semaškaitė. – Iliustr. // Lietuvos dvarai: enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 2010. – P. 213.
5. Linkuvos dvaras / sudarytojai D. Kandrotienė ir V. Kandrotas // 153 įdomiausi Lietuvos dvarai. – Kaunas, 2011. – P. 70–71.
6. Mozaika Linkuvos dvaro tema / L. Stebulė. – Iliustr. // Artuma. – 2005, Nr. 11, p. 16–18.
7. Pakaunės dvarų likimai / A. Staškevičius. – Iliustr. // XXI amžius. – 1997, lapkričio 5, p. 5–6.
8. Sesers Leonardos skulptūros Linkuvėlės dvaro parke / G. Jankevičiūtė. – Iliustr. // Kultūros barai. – 2001, Nr. 2, p. 70–72.
9. Šilainiai – neįgyvendintų idėjų mikrorajonas / Agnė Smolienė. - Iliustr. // Kauno diena. – 2015, birž. 10, p. 1, 4–5.