Kauno apskrities viešoji biblioteka rugpjūčio 9 d. 18.00 val. kviečia į Ritos Vinčiūnaitės kūrybinių darbų parodos „viskas kartojasi“ atidarymą. Paroda veiks nuo rugpjūčio 9 iki rugpjūčio 12 dienos.
Rita dalijasi: „Parodoje eksponuoju savo lino raižinių printus. Darbų kompozicijos mano galvoje gimsta labai netikėtai, todėl kai ateina nauja idėja stengiuosi ją kuo greičiau perkelti ant linoleumo. Raštai nėra apgalvoti, apskaičiuoti, dažniausiai netgi piešiami „iš akies“ – be liniuotės, taip kaip jaučiasi, taip kaip tuo metu norisi. Raižymas – mano mėgstamiausia proceso dalis, labai tuo mėgaujuosi. Pasikartojantys raštų elementai ramina, atsiranda ritmas, raižyme paskęstu ir užsimirštu, visa tai veikia terapiškai. Ir kartojasi ne tik raštai, ne tik elementai, bet ir pats procesas. Ir nors dažnai pasikartojantys dalykai virsta rutina, šie mano raižymo procesai mano įprastą kasdieninę rutiną stipriai praskaidrina. Tai mano paroda ir yra apie tai, apie mano pasikartojančių raštų, pasikartojančių procesų rezultatus.“ Ritos kūrybinių darbų paroda „viskas keičiasi“ yra dalis projekto „Erdvė reikštis“ renginių ciklo.
Bibliotekos savanorė Viktorija Grimaševskytė susitiko su Rita ir trumpai ją pakalbino apie jo kuriamas vizualizacijas, kūrybos procesą bei įkvėpimą kurti. Kviečiame skaityti!
Kaip susidomėjai kūryba ir menu?
Viskas prasidėjo nuo mažų dienų: matant kaip paišo mama, tada piešimo būrelis darželyje ir tada dailės mokykla vėlesnėse klasėse. Na, ir aišku, menų fakultetas. Kūryba lydėjo daugiau ar mažiau mane visada, tačiau nemoku piešti labai realistiškai ir meluočiau, jei pasakyčiau, kad prisėdu kurti kasdien. Kuriu kada pavyksta ir norisi. Taip nuo paauglystės vis papaišydama, vis kažką kurdama ir užaugau.
Dailės mokykloje, gal kokiais trečiais metais, grafikos pamokoje mums davė po gabalėlį linoleumo, kartono ir organinio stiklo. Taip pirmą sykį susipažinau su šiuo spausdinimo būdu ir kaip čia veikia dalykai. Buvau visiškai pakerėta idėjos, kad išraižius vieną klišę, galima su ja eksperimentuoti daugybę kartų. Arba kaip tik atvirkščiai – daryti daugybę tokių pat. Dar didelį magijos jausmą kėlė didžiulis presas, spaustuvinių dažų kvapas ir atskira patalpa spaudimui, kuri, man mažai, tada taip pat atrodė magiškai.
Vis dėl to, po šios užduoties viskas nesitęsė, taip ir pasimiršo. Visas šis magijos jausmas grįžo kolegijoje, kai grafikos paskaitoje gavome raižyti ir spausti. Vaikystės magija tarsi sugrįžo ir man vėl buvo neapsakomai smagu. Tačiau istorija pasikartojo, laikui einant magija priblėso, neturėjau priemonių darbui namie, viskas atrodė sudėtingai. Su laiku pastebėjau, kad pradėjau svajoti apie mini studiją ir kaip būtų smagu gilintis į šią sritį. Pradėjau sekti grafikus socialinėse medijose, domėtis technikomis, procesais, priemonėmis, vis galvodavau: „Aš irgi noriu, bet…“ ir dar milijonas kitokių priežasčių.
Šios Kalėdos apvertė viską aukštyn kojom – po egle radau presą. Buvo labai daug emocijų, nes supratau, kad tai ne tik brangi ir labai gerai apgalvota dovana – tai pirmas ir pagrindinis laiptelis link mano tyliai pasvajotų kūrybinių dalykų. Taigi, mano asmeninė kūryba labai šviežia, čia yra visiška kelio pradžia, dar net nelabai įsivaizduoju kur link viskas nuvažiuos. Jaučiu, kad lino raižiniai yra mano dalykas ir niekas kitas kol kas taip nežavi.
Ar turi mėgstamiausią meno kryptį ir ką daugiausia kuri?
Mėgstamiausia meno kryptis ir yra ta, kurioje sukuosi – grafika. Dirbu grafikos dizainerės darbą, tačiau tai lyg „grafikos matematika“: šalia laisvės kurti yra ir šiokios tokios taisyklės: kaip maketuoti, kaip dėlioti, kaip „turėtų būti“. Padirbusią su maketavimo programomis, mane vis traukia prie rėžtukų ir linoleumo. Lino raižiniai ir jų printai yra taikomosios grafikos sritis arba kaip aš mėgstu sakyti – grafika rankomis. Tai tą daugiausiai ir kuriu, linoleumo raižymas man yra visiška meditacija. Mano printuose daugiausiai pasikartojančių elementų, labai mėgstu įvairius patternus.
Kokių reikia aplinkybių, kad tave aplankytų mūza?
Kad aplankytų mūza labai išskirtinių aplinkybių man nereikia, svarbu tik tai, kad jausčiausi pailsėjusi, tik tiek. Įsijungiu serialą, patogiai įsitaisau ir tada jau ranka pati diktuoja, ką raižyti, dažniausiai net neeskizuoju kažkur sketchbooke ar dar kur. Imu linoleumą, maždaug pasipaišau ant jo, kas kur galėtų būti, ir pirmyn.
Su kokiais iššūkiais susiduri kūrybiniame procese ir kaip sekasi juos įveikti?
Mano pagrindinis iššūkis – laikas. Noriu visko labai daug nuveikti ir atrodo, kad paroje trūksta laiko. Kartais net truputį gėda prieš save, kai per savaitę laiko taip ir neprisėdu paraižyti. Būna, jog tenka tiesiog užsirezervuoti laiką, kaip kokiam būreliui. :) Tiesiog žinau, kad tarkime tą vakarą sėdu raižyti, vadinasi, tai yra prioritetas ir kiti planai atšaukiami.
Dar vienas iš iššūkių – instagramas. Atrodo, kad taip norisi rodyti, ką veikiu ir kaip vyksta procesai, tačiau tai tampa ne malonumu, o dar vienu darbu. Nors tai kone geriausia platforma savo kūrybai parodyti, bet jeigu norisi parodyti įdomiai ir kokybiškai, tai atima nemažai laiko, kurio ir taip man kartais pritrūksta. Taip ir vyksta savotiška nedidelė vidinė kova: lyg ir norisi rodytis, bet lyg ir esmė ne tame.
Papasakok šiek tiek plačiau apie dabar rengiamą parodą. Ką ji tau reiškia ir kokią žinutę neša?
Ši paroda man labai daug reiškia, nes ji mano pirmoji. Gilių prasmių jai neieškojau ir kai ruošiausi, žinojau, kad neperšoksiu pati savęs, tiesiog tyliai darysiu, kas man pačiai jaučiasi geriausiai.
Kadangi kaskart kartojasi darbo procesai, aplinkybės, kai raižau, ir net patys raižomi elementai – tai ir paroda vadinasi „viskas kartojasi“. Man šiuose pasikartojimuose slepiasi ramybė ir užtikrintumas. Tikiuosi ir svajoju, kad šie mano vis pasikartojantys raižymo procesai pavirs į mylimą rutiną ir užims vis daugiau laiko.
Kaip apskritai nusprendei registruotis į šį projektą ir kokias gerąsias patirtis iš jo išsineši?
Šio projekto reklamą pamačiau feisbuke ir kartu su organizatorėmis netgi juokėmės, kad teisingai užtargetino (nusitaikė). ? Susiviliojau idėja pasirodyti, nors tuo metu, kai registravausi, žinojau, kad turiu vos keletą pirmų darbų. Žinojau ir tai, kad kai ateis deadline data, turėsiu turėti, ką parodyti, tad tai tapo smagiu iššūkiu sau – pasiruošti geriausiai, kiek galiu šiam momentui, kartu ir neperspaudžiant savęs.
Pabaigai, parašyk trumpą palinkėjimą / paskatinimą kitiems jauniems menininkams, kurie dar neišdrįsta parodyti savo kūrybos ir vidinio pasaulio kitiems.
Linkėčiau visiems rodyti ir rodytis su savo kūryba, nes visada atsiras žmonių, kuriems patiks ir kurie grožėsis. Mes visi esame labai skirtingi, bet tame ir slypi grožis. Kita vertus, jeigu kūryba neša džiaugsmą, pilnumo jausmą pačiam kūrėjui, tai, manau, ir yra svarbiausia.
Renginio metu bus fotografuojama ir / ar filmuojama, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
Kviečiame dalyvauti!
Projektas Lietuvos jaunimo reikalų departamento įtrauktas į Lietuvos jaunimo metų 2022 kalendorių.
Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
