Pirmosios respublikos metai, sparčiai kylanti tarpukario modernizmo architektūra, iš aukotojų lėšų statoma Prisikėlimo bažnyčia, dūmus leidžiantys fabrikai, Nemuno salos žiemos uostas su pūškuojančiais laivais ir Neries šlaitus nugulę lūšnynai – Kauno Brazilka.
Gegužės 27 d., ketvirtadienį, 19 val. Kauno apskrities viešosios bibliotekos Facebook paskyroje kviečiame pokalbiui su istorike A. Meidute-Drigotiene, kurios šeima šiame išskirtiniame kvartale skaičiuoja ne vienos kartos metus. Gal todėl Brazilka ir tapo jaunos istorikės baigiamojo darbo tema.
Brazilka buvo vadinama Šiaurės Žaliakalnio dalis, ribojama Jonavos, Varnių, Žemaičių, P. Dovydaičio, Širvintų g. ir Savanorių prospekto. Čia pirmosios respublikos metais, kai laikinąją, sparčiai augančią sostinę buvo apėmusi butų krizė, pašiūres, nedidelius gyvenamuosius namukus, sandėliukus statėsi tie, kas dirbo fabrikuose, lentpjūvėse, dirbtuvėse...
Kauno priemiesčiuose dygstantys darbininkų kvartalai vadinti gyvenamosiomis landynėmis, kur viename 6-8 kv. m namuke galėjo glaustis iki 10 žmonių. Ne tik skurdas buvo šių vietų bruožas, bet ir neprilygstamas bendruomeniškumo jausmas.
Su A. Meidute-Drigotiene kalbėsimės, koks gyvenimas virė tarpukario Kauno Brazilkoje, kaip ji atsirado, keitėsi, kokie žmonės ir kokių jausmų apimti kvartale gyveno, kaip jis yra prisimenamas dabar. Kauno lūšnynų reiškinys, kurį po truputį atranda iš laikinosios į šiuolaikinę sostinę skubantis 2022 Europos kultūros miestas ir jo menininkai.
