Atrodo, Clarice Lispector kūryba Lietuvoje vis dar neatrasta, todėl šią savaitę siūlome skaityti šios literatūros klasikės magišką romaną „Arti laukinės širdies“. Užburianti kalba veda į Žoanos vidinį pasaulį, pilną dviprasmybių ir nuojautos, kaip sunku būti laisvam.

Šios savaitės knyga kiek kitokia nei praėjusios. Dalios Leinartės „Neplanuotas gyvenimas. Šeima sovietmečio Lietuvoje“ – ne grožinis kūrinys, o mokslo studija, kurioje detaliai analizuojama, kaip funkcionavo šeimos sovietmetyje. Tai koncentruotas, skvarbus tekstas apie to meto šeimos gyvenimą, kuriame netrūko smurto, skurdo, alkoholio, melo ir nevilties. Knyga užduoda svarbų klausimą: kaip ideologija paveikė šeimos sampratą ir šeimyninio gyvenimo kasdienybę?

Šią savaitę skaitome gurmanišką, geriausios japonų literatūros kategorijai priskiriamą knygą – Osamu Dazai „Netekęs teisės būti žmogumi“. Apysaką galima interpretuoti kaip praeities Japonijos visuomenės alegoriją, tačiau jos populiarumas mūsų šalyje rodo, kad kūrinys aktualus ir lietuviams.

Madeline Miller romanas „Kirkė“ – perkurta mitinė istorija apie dievų ir titanų pasaulį. Jei ieškote emocijų perpildyto, smogiančio, užburiančios kalbos romano, šis – kaip tik Jums. Tai jaudinanti deivės Kirkės istorijos interpretacija, išryškinanti esminį klausimą: ko vertas nemirtingumas, jei negali būti su mylimu žmogumi.

Paprastai knygos rašomos susitarimais ir taisyklėmis paremta bendrine kalba. Literatūros kritiko Rimanto Kmitos popromanas „Pietinia kronikas“ – išimtis. 2017 metais išleista ir iki šiol perleidžiama knyga parašyta šiauliečių šnekta, nevengiant žargono. Tai unikalus kūrinys, įtikinamai perteikiantis laukinį XX a. 10-ąjį dešimtmetį ir jo iššūkius. Tačiau tai ne autobiografija ar prisiminimai, nors rašytojas remiasi tikrais įvykiais ir faktais. Knyga – smagus vadovas po nenuobodžią bręstančio jaunuolio Remygos kasdienybę.

Jei šiuo metu patiriate skaitymo sunkumų, Benjamino Labatuto knyga „Kai liaujamės suprasti pasaulį“ tikrai gali padėti iš jų ištrūkti. Šis kūrinys, nominuotas tarptautinei Bookerio premijai, tarsi naujo žanro: skaitydami mėgaujamės grožinio teksto ypatybėmis, bet sužinome įvairių naujienų apie mokslą. Čilės rašytojas knygoje nagrinėja ir tamsiąsias mokslo puses, ir genijų gebėjimą ne tik kurti, bet ir naikinti.