Elizabetė Zot yra puiki ir daug žadanti chemikė, tačiau vyrų valdomas pasaulis ir jų ego jai dar nėra pasiruošę. Ar tai ją sustabdo? Pasvajokite.

Ar sudarytumėte sandorį su velniu? Galime tikėtis, kad užpuolus nevilčiai niekada nesirinksime tokio blogio, bet kas nutinka, kai pasakai taip? Adei iš „Nematomo Adės Laru gyvenimo“ nepasisekė ir ji sudarė sandorį su velniu. Šis romanas įsivaizduoja pasaulį, kuris nėra kupinas gėrio ir grožio. Juk ko daugiau galima tikėtis iš velnio?

Bethan Roberts „Mano policininkas“ yra širdį verianti istorija apie meilės trikampį tarp trijų žmonių. Tomas, Patrikas ir Marijon susitinka penktajame dešimtmetyje Braitone ir jų gyvenimas susiduria su negrįžtamomis ir siaubingomis pasekmėmis. Šioje knygoje, kurios veiksmas vyksta tiek penktojo dešimtmečio Braitone, tiek (beveik) šiais laikais, nagrinėjama, kas nutinka, kai negali būti atviras ir tiesiog būti savimi.

Ištyrę įvairius istorinius šaltinius nedaug rasite apie moterį, žinomą kaip Marie de France, išskyrus tai, kad ji gyveno XII amžiuje ir parašė „Breton lai“ – trumpas romantiškas eilutes. Naujausiame savo romane Lauren Groff įsivaizduoja visiškai alternatyvų šios moters gyvenimą. „Matrix“ yra drąsus feministinis pasakojimas apie tai, kaip galėjo gyventi, atrodyti ir jausti Marie de France.

Jei nors kiek domitės istorija, tikiu, kad bent kartą esate girdėję apie Trojos karą. Šis įvykis graikų mitologijoje aprašytas ir pasakotas daugybę kartų, bet ryškiausias kūrinys, ko gero, yra Homero „Iliada“ – graikų epinė poema, kurioje pasakojama apie mūšius ir įvykius paskutinėmis Trojos karo savaitėmis ir Trojos miesto apgultį. Madeline Miller „Achilo giesmė“ yra Homero kūrybos perkūrimas, interpretacija ir ši istorija pasakojama iš vieno, užmiršto veikėjo, Patroklo perspektyvos.

Knygų protagonistai būna moterys, vyrai, vaikai, kitaip tariant, žmonės. Bet ar skaitėte istoriją, kurią pasakoja katinas? „Buvo ir tokių dienų, kai kitos katės mane aplenkdavo arba vyrukas kažin kur iškeliaudavo, ir ėdalo neaptikdavau, nors laukdavau iki ryto, tačiau dažniausiai galėjau tikėtis kasdien gauti nuolatinę porciją. Žinoma, žmogus yra aikštingas padaras, todėl negalima sau leisti visiškai nuo jo priklausyti.“