Tikriausiai esate patyrę, kaip sudėtinga kartais suprasti aplinkinius. Atrodo, kad viena yra sakoma, o kita daroma. Joe Navarro knyga „Kūno kalba“ padės atsakyti į klausimą: ar išmokus skaityti kūno kalbą žodžiai tampa nereikalingi?
Pradėkime nuo pagrindinio autoriaus perspėjimo: tam tikri veiksmai ar kūno kalbos ženklai yra nevienareikšmiai. Pavyzdžiui, jei šalia jūsų esantis žmogus sukryžiavo rankas, tai ne užsisklendimas, o tiesiog jam patogi poza.
Perskaitę šią knygą tapsite atidesni aplinkinių siunčiamiems ženklams. Mes negalime kontroliuoti neverbalinės kalbos, nes prieš žodinę kalbą buvo tik kūno kalba. Tai paaiškina faktą, kodėl taip lengva susikalbėti ženklais nuvykus į kitą šalį. Pravartu žinoti ir tai, kad kūno kalba apima visą mūsų kūną. Bendraujame ir kojomis, ir rankomis, ir akimis, ir pečiais. Dabar ir pakalbėkime apie šias kūno dalis.
Tarkime, jeigu pamatėte ateinantį asmenį, bet tuo metu skubėjote išeiti, kur buvo pasuktos jūsų kojos? Taip, teisingai, kojos irgi išduoda ketinimą išeiti, ir jei žmogus pakankamai pastabus, jis supras tai. Artindamiesi prie asmenų grupės stebėkite, ar jų kojos atsuktos į jus, jiems sveikinantis. Jeigu žmonės nusisukę nuo jūsų ir pasisveikina pasukdami liemenį, bet neatsuka kojų, geriau nesiartinkite prie jų. Ši kompanija tikrai nepageidauja, kad prie jos prisidėtumėte.
Rankomis kaip ir kojomis galima rodyti kryptį ir gintis. Prisiminkite, kaip per šventę glėbesčiuodamiesi su aplinkiniais plačiai išskėčiate rankas. Daugumos žmonių žastai lieka priglausti, o rankos sulenktos iki alkūnių ir truputėlį praskėstos. Toks pasisveikinimas rodo nepasitikėjimą ir simpatijos nebuvimą, bet tai yra natūralu, jei tų žmonių gerai nepažįstate. Tačiau jei jus taip apkabino draugas, reikėtų atkreipti į tai dėmesį – galbūt jis jaučia ne tokius malonius jausmus jūsų atžvilgiu.
Su kai kuriais knygos teiginiais nesinori sutikti. Autoriaus nuomone, liemuo ir krūtinė yra lyg skelbimų lenta. Manau, kad tokią funkciją gali atlikti ne tik šios kūno dalys. Pavyzdžiui, veidas taip pat puikiai rodo, koks tai asmuo ir kokiam socialiniam sluoksniui jis priklauso.
Rekomenduoju šią knygą visiems, kurie nori tapti pastabesni. Manau, kad negalima ignoruoti kūno kalbos ir girdėti tik žodžius. Esame sudėtinga evoliucionuojanti sistema, ir jeigu bendraujame nerodydami ženklų, nereiškia, kad jie išnyko. Kiekvieną dieną mes naudojame daugybę kūno kalbos ženklų, nekreipdami į juos dėmesio, nors puikiai suvokiame juos pasąmoningai.
Savanorė Laura
