Ignas Stankus gimė 1953 m. Krasnojarsko krašte, Abansko rajone, Dekabrsko kaime. 1960 m. su šeima grįžo į Lietuvą. Studijavo Vilniaus Dailės instituto Molbertinės tapybos fakultete, baigė du kursus. Palikęs institutą dirbo įvairius darbus: piešimo mokytojo, dažytojo apipavidalintojo, dailininko restauratoriaus. Pastarieji darbai – svarbiausi. I. Stankus restauravo dalį XVII a. freskų Pažaislio vienuolyne, atnaujino Maironio namų sienų tapybinį dekorą, atliko Įgulos bažnyčios (Soboro), Lietuvos saugios laivybos administracijos pirmojo ir antrojo aukšto patalpų lipdybos , Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios centrinio ir šoninių altorių restauravimo darbus.
I. Stankus kurdavo laisvalaikiu, kurio turėjo nedaug, arba atostogaudamas. Anot jį pažinojusių žmonių, kūryba jam teikė savotišką poilsį po sunkių darbų. Išlikęs kūrybinis palikimas negausus – tai pluoštas piešinių, pastelių ir tapybos bei akvarelės darbų. Pastelės – šviesios, spalvingos, piešiniuose vyrauja grakščios linijos, tapyba – subtili, švelnaus, kartais kiek niūroko kolorito. Menininkas daugiausia tapė portretus – šeimos narių, bičiulių, kolegų ar sutiktų žmonių.
Paroda atidaroma lapkričio 17 d., penktadienį, 17 val. Veiks iki gruodžio 13 d.
