Kas yra biblioteka? Įstaiga, sauganti ir komplektuojanti knygas? Kultūros židinys, telkiantis bendruomenę kūrybiškoms veikloms ir kviečiantis pažinti meną, literatūrą, istoriją, kultūrą? O galbūt informacijos centras, šviečiantis vartotojus, ugdantis naujas kompetencijas, renkantis ir teikiantis žinias apie duomenų bazes, informacijos šaltinius?
Biblioteka turi daug veidų, kuriuos ne visada pažįsta kiekvienas vartotojas. Ji jungia praeitį su ateitimi, nuolat laviruoja tarp istorijos ir modernumo, naujųjų technologijų ir pagarbos istorijai. Šiandien kviečiame skaityti interviu su bibliotekos vyresniąja metodininke Ala Volkova, kuri kartu su biblioteka skaičiuoja jau ne vienerius metus.
Ala, ką veikia vyresnioji metodininkė? Kokie darbai ir atsakomybės slypi už šių žodžių?
Šiose pareigybėse dirbu tik nuo naujųjų metų. Prieš tai bibliotekoje aptarnavau vartotojus, dirbau bibliotekininke. Dabar mano darbas yra labai įvairus, į jį įeina leidinių parodų įvairioms progoms rengimas, renginių organizavimas ir apipavidalinimas, idėjų paieška, kūrybinė veikla įvairių bibliotekos projektų darbo grupėse, edukacijų vedimas ir kiti panašūs kūrybiniai darbai. Prieš tai neįsivaizdavau, kad pasiruošimas renginiui ir jo organizavimas gali užtrukti tiek laiko – juk svarbu ne tik sugalvoti idėją, bet ir pasirinkti tinkamą renginio formatą, paruošti turinį ir vizualią medžiagą, numatyti dalyvius, bendrauti su jais, apgalvoti įvairias smulkmenas, kas gali nutikti… Taigi, šios pareigybės tikrai labai įvairios, džiaugiuosi, kad jose ir dirbu, ir mokausi taip pat.
Ar galėtumėte išskirti, kuri bibliotekoje vykdoma veikla Jums pati įdomiausia?
Turbūt smagiausia, kai kokiam nors renginiui ar kitai veiklai pakviečia į komandą dekoruoti, apipavidalinti, sugalvoti, iš ko ir kaip sukurti dekoracijas. Mėgstu tai daryti iš bet ko – maisto, augalų, laikraščių, knygų ir visokiausių kitų medžiagų. Labai mėgstu rankdarbius, nes jaunystėje nelabai būdavo ką įdomiau rengtis ar kuo puoštis, todėl rūbus ir kitus stiliaus elementus sau kurdavau pati – siūdavau, nerdavau, siuvinėdavau, megzdavau. Visus rankdarbius, ką reikdavo, viską gamindavausi. Turbūt todėl ir likę, kad kai reikia ką nors sukurti – man labai smagu. Tačiau anksčiau iki pat naujųjų metų dirbau aptarnavimo skyriuje su skaitytojais – ši veikla taip pat buvo labai įdomi ir neatsibostanti, nes kiekvienas skaitytojas yra kitoks, skirtingas, labai įdomus savo charakteriu. Būdavo labai pralinksminančių savo originalumu (šypsosi). Kadaise sakiau, kad dokumentuosiu ir rašysiuosi skirtingas istorijas su skaitytojais, bet taip ir nepradėjau. O manau, kad dabar būtų labai įdomu prisiminti. Bendrauti su žmonėmis niekada nenuobodu.
Kiek laiko darbuojatės bibliotekoje?
Rugpjūčio 3 dieną sukaks 40 metų, kai dirbu bibliotekoje. Kaip jau minėjau, prieš tai dirbau su skaitytojais. Dar prieš įsidarbindama bibliotekoje, jau buvau susipažinusi ir įsimylėjusi ją, nes mano devyneriais metais vyresnė sesė čia dirbo. Kai ji mane čia atsivesdavo, man būdavo didžiausia šventė. Ji ir meilė knygoms buvo pagrindinės priežastys, kurios lėmė, kad baigiau Bibliotekininkystės ir bibliografijos studijas.
Aš buvau labai labai nedrąsi, po mokyklos išvis net nekalbėdavau. Pati į klausimus neatsakinėdavau, sesė už mane kalbėjo, kai atvedė į darbą. Ir dėl to mano nedrąsumo ji labai ragino mane dirbti būtent su skaitytojais. Pradėjusi dirbti su skaitytojais pastebėjau, kad biblioteka skatino keistis, mokytis, augti, bendrauti, pajausti ir tai man buvo pati geriausia mokykla. Dabar žmonės netiki, kad aš kadaise nedrįsdavau net žodžio pasakyti. Ir po truputį, po truputį ėmiau keistis. Taip pat šis darbas leido pajausti kitą žmogų – kiek kam reikia pagelbėti, padėti, ar kaip tik geriau palikti žmogų ramybėje.
Jūs ne tik organizuojate renginius, vedate edukacijas, prisidedate prie renginių bei akcijų meninio išpildymo, kuriate menines instaliacijas iš knygų ir kitų įdomių medžiagų, bet ir niekada nenustojate šypsotis. Kaip atrandate laiko viskam? Iš kur semiatės jėgų ir įkvėpimo?
Laiko atrandu dažniausiai savo miego sąskaita. Kartais norisi ir pamiegoti, ir pailsėti, bet gaila labai to laiko miegui. Norisi dar atsiversti ir knygą, paskaityti laikraštį, iškepti tortą, ką nors supinti ir nuveikti dar daug kitų veiklų, nes labai smalsu. Na ir ką, užsistatai žadintuvą ir eini kepti tortą (šypsosi). O kartais būna, kad net nepavargsti, nors praleidi daug laiko ką nors darydamas, nes veikla užveda veiklą ir geros emocijos veda pirmyn. O labiausiai užveda vienos veiklos pakeitimas kita, ta dinamika. Jeigu dar dirbi su pozityvia, draugiška komanda, susidraugauji, tada išvis neatrodo, kad dirbi. Iš čia ir atsiranda jėgos.
Vadinasi, pozityvumas ir pozityvi aplinka atveria kelią kūrybai?
Taip, tikrai. Jei žmonės, su kuriais dirbi, bus nepagarbūs, nemalonūs, darbą atliksi labiau iš inercijos, atliksi, tačiau nesijausi kaip ant sparnų.
Kokia papildoma veikla dar užsiimate be bibliotekos darbų ir projektų?
Pirmiausia tai stengiuosi kiek pavyksta dažniau skaityti knygas. Man gražiausias natiurmortas yra knygų lentynos, fonas gražiausias knygų, ryte ateinu anksti ir ta tyla, ir einu tarp lentynų, ir nesvarbu, kiek metų, vis tiek man yra nenupasakojamai gera tiesiog būti tarp jų.
Taip pat labai mėgstu šokius (esu šokusi išraiškos, modernųjį šokį), fotografiją. Po bibliotekininkystės mokslų dar mokiausi kirpėjos, kosmetikės ir manikiūrininkės profesijos, nes visą laiką svajojau įvaldyti šiuos amatus. Dar būdama ketverių metų pirmą kartą apkirpau savo draugę. O visos lėlės buvo išpaišytos ilgalaikiu makiažu, apmegztos, apsiūtos. Taigi šukuosenos ir makiažai lydi mane jau nuo vaikystės. Mėgstu dalyvauti naujuose projektuose ir parodose. Dėstytojos jau studijų laikais kviesdavo dalyvauti konkursuose, nes sakydavo, kad paskui nenorėsiu. Bet po šitiek metų noras dalyvauti taip ir nepraėjo, nes visą laiką įdomu išbandyti ką nors nauja. Nors ir bijau, bet labai mėgstu dalyvauti makiažo iš šukuosenų konkursuose Lietuvoje bei užsienyje. Dalyvavimas šioje veikloje atveria ir naujas pažintis bei galimybes – vėliau būna, kad pakviečia į įvairius projektus, filmavimus, tapti kūrybinės komandos dalimi.
Koks yra didžiausias privalumas dirbant bibliotekoje?
Man – knygos. Gaila, kad dabar ne visada spėju ilgiau paskaitinėti kai kurias knygas, bet džiaugiuosi galėdama bent prabėgom jas pavartyti.
