Besikeičiantys visuomenės poreikiai kuria biblioteką – kasdien naują, modernią ir kviečiančią domėtis. Ši vieta jau seniai nėra tik pastatas, kuriame įsikūrę bibliotekininkai išduoda knygas, valo dulkes ir prašo laikytis tylos. Šiandien Kauno apskrities viešosios bibliotekos darbuotojai ne tik aptarnauja skaitytojus, veda ekskursijas, bet ir organizuoja renginius, edukacijas, rašo projektus, konsultuoja kitas bibliotekas, atlieka tyrimus, analizuoja, moko, kuria, dalijasi informacija, ieško kūrybiškų sprendimų modernios visuomenės problemoms spręsti.
Norime parodyti, kokie esame, todėl kviečiame pažinti mūsų darbuotojus iš arčiau. Įrašų ciklą pradedame ir šiandien apie biblioteką kalbamės su Strateginės plėtros ir inovacijų centro vadove Aiste Megelinskiene.
Kokia yra tavo atėjimo į biblioteką istorija?
Į biblioteką darbuotis atkeliavau prieš daugiau kaip dešimtmetį. Prieš tai dirbau analitinio pobūdžio darbą verslo įmonėje, bet ėmiausi ieškoti kūrybiškesnio, įdomesnio darbo, laisvesnės atmosferos. Biblioteka, kaip kultūros lauke veikianti organizacija, atitiko ir mano išsilavinimo kryptį. Pradėjau čia dirbti kultūros renginių organizatore – organizavau ir vedžiau renginius, parodas, rengiau ir įgyvendinau kultūrinius projektus. Labai greitai pajutau kardinalų skirtumą nuo buvusios darbovietės – čia turėjau daugiau laisvės veikti, jutau prasmingos misijos pojūtį, mačiau žėrinčias, susidomėjusias skaitytojų akis, šypsenas, girdėjau padėkas. Tai skatino daryti daugiau ir geriau, o ir pati turėjau galimybę stipriai plėsti akiratį tyrinėdama ir skleisdama kultūros lauko idėjas. Na, o vėliau, kintant bibliotekai, keičiau ir savo užimamas pareigas bibliotekoje.
Ką bibliotekoje veikia Strateginės plėtros ir inovacijų centras?
Centro veiklos spektras gan platus. Esame atsakingi už bibliotekos komunikaciją, projektinę veiklą, gyventojų ir bibliotekų specialistų kompetencijų ugdymą, tiriamąją veiklą, bibliotekų veiklos analizę. Kitaip tariant, nesame tie, kurie kasdien pasitinka skaitytoją ir pasiūlo knygą, bet aktyviai dalyvaujame daugelyje bibliotekos veiklų jas viešindami, megzdami bendradarbiavimo ryšius, organizuodami mokymus ar paskaitas, kurdami ir įgyvendindami idėjas naujiems bibliotekos produktams, siūlomoms paslaugoms ar tirdami skaitytojų poreikius.
Kaip prasideda eilinė SPIC vadovo darbo diena?
Nėra vieno ir to paties scenarijaus dienos pradžiai. Kaip ir centro veikla, mano veikla irgi labai įvairi ir kintanti priklausomai nuo to, kokie tuo metu yra prioritetai. Galbūt vienu metu intensyviai diskutuosime su komanda ar kolegomis iš kitų padalinių, kokius projektus rengti naujam konkursui ar spręsime iškilusias projektų įgyvendinimo problemas, galbūt svarstysime, kaip pranešti aktualią žinią skaitytojui, o gal planuosime, kaip atrodys šiuo metu modernizuojamos bibliotekos paslaugos ar erdvės.
Minėjai, kad bibliotekoje dirbi jau daugiau kaip dešimtmetį. Kas per šį laiką pasikeitė, o kas išliko?
Taip, bibliotekoje dirbu jau 13 metų. Per šį laikotarpį keitėsi gan nemažai. Pati pakeičiau kelias darbo pozicijas. Po kelerių metų renginių organizavimo patirties, bibliotekoje įkūrus Strateginės plėtros ir inovacijų centrą, tapau centro Projektų ir komunikacijos vadybos grupės vadove. Vėliau, atskyrus projektų valdymo ir komunikacijos vadybos sritis, likau dirbti su projektine veikla, kur ragavau tarptautinių projektų, prisidėjau prie „Bibliotekos pažangai 2“ projekto įgyvendinimo, konferencijų organizavimo ir visokiausios įdomios veiklos. O dar po kelerių metų tapau Strateginės plėtros ir inovacijų centro vadove. Visos pareigos turi savito skirtingo žavesio.
Neseniai pradėjus modernizuoti pagrindinį bibliotekos pastatą, pakito ir fizinė mano darbo vieta. Žinoma, pasikeitė ir dalis kolegų. Kalbant apie bibliotekos, kaip organizacijos, virsmus, tai visų pirma stipriai išsiplėtė bibliotekos veikla ir paslaugos. Manau, biblioteka vis labiau tampa ta trečiąja erdve, kur skaitytojas turi galimybę ne tik mokytis, tobulėti, bet ir prasmingai leisti laisvalaikį, turėdamas tikrai daug pasirinkimo laisvės. Tuo metu, kai pradėjau dirbti, tikrai negalėdavai išbandyti 3D spausdintuvo ar virtualios realybės, nebuvo ir tokios edukacinių užsiėmimų įvairovės, niekas nesiūlė pasiskolinti šiaurietiško ėjimo lazdų, paskaityti šviesos terapijos lempos šviesoje ar išmėginti bibliotekos mobiliąsias programėles. Nors, rodos, tuo metu biblioteka veiklos prasme taip pat buvo aktyvi, bet gal labiau vyravo tai, ką šiandien pavadintume „tradiciška“, o ir veiklų mastai buvo mažesni. Biblioteka prisitaikė ir vis prisitaiko prie laikmečio aktualijų, tobulėja technologine prasme, atitinkamai keičiasi ir paslaugos, siekiant sudominti skaitytoją, o išėjimas su veiklomis už bibliotekos pastato ribų jau yra kone savaime suprantamas dalykas.
Koks yra įsimintiniausias patarimas, kurį esi gavusi iš kolegos?
Planuojant kokią naują veiklą, su kolege turėjome tokį pasitikrinimo, ar einame gera linkme, klausimą – o ar pati eitumei? Kartais ištraukiu šį klausimą iš kišenės, kai apninka abejonės. Tai padeda įsivertinti, ar tai, ką sugalvojome, yra pakankamai įdomu, kad priviliotumei ir save, jei nedirbtumei bibliotekoje.
Koks yra geriausias dalykas dirbant bibliotekoje?
Galimybė prisidėti prie prasmingos misijos – kurti kultūrą ir ugdyti žmogų. Taip pat ir save.
