Šiemet finišo tiesiąją pasiekė trejus metus trukęs, daugybę Lietuvos institucijų įtraukęs Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vykdytas projektas „Visuomenės poreikius atitinkančios virtualios kultūrinės erdvės vystymas“. Kartu su 24 partneriais jame dalyvavo ir Kauno apskrities viešoji biblioteka (toliau – Biblioteka).
Per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį Biblioteka intensyviai dirbo, kad vertingiausi dokumentinio paveldo objektai taptų prieinami kiekvienam vartotojui ir būtų išsaugoti ateities kartoms. Partnerystės pagrindais buvo teikiamos skaitmeninimo paslaugos Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institutui – nuskenuoti 5529 objektai (10 753 vaizdai) iš vertingo, iki šiol nepublikuoto B. Kviklio fondo. Per trejus metus portale epaveldas.lt Biblioteka publikavo apie 2400 savo fonduose saugomų objektų, arba beveik 1400 pavadinimų (50800 vaizdų).
Vertingi XIX a. pab. – XX a. pr. leidiniai
Tarp suskaitmenintų objektų galima rasti Bibliotekoje saugomą, o nuo šiol ir portale epaveldas.lt prieinamą, gausią Informacinių ir teisinių leidinių (1889–1945 m.) kolekciją. Joje sukaupta įvairių institucijų ir bendrovių įstatų, statutų, taisyklių, instrukcijų, žinynų, katalogų bei kitų formalių dokumentų, atspindinčių to meto organizacijų veiklą.
Portale taip pat publikuotas įdomus Smulkiosios spaudos rinkinys, kurį sudaro 1900–1945 m. reklama, skelbimai, atsišaukimai, plakatai ir kiti mažos apimties leidiniai. Juo galėtų pasinaudoti sąsajų tarp šių dienų ir XX a. pirmos pusės leidybos ieškantys tyrinėtojai.
Svetainėje epaveldas.lt skelbiami laikraščių bei žurnalų komplektai buvo papildyti 9 naujais pavadinimais – XX a. pradžioje ir viduryje lietuvių ir lenkų kalbomis įvairiuose Lietuvos miestuose leistais laikraščiais ir žurnalais: „Tiesos kardas“, „Tėviškė“, „Pranciškonų pasaulis“, „Žemaičių žemė“, „Wiadomości ilustrowane“, „Wiadomości Archidiecezjalne Wileńskie“, „Zorza Wileńska“, „Lud“, „Wytrwaj“ „Wileński Przegląd Prawniczy“. Periodiniuose leidiniuose gausu kasdienių to meto naujienų bei aktualijų, teminių tekstų, kultūros ir istorijos atspindžių.
Neišeinant iš namų galima susipažinti su originaliais žinomų melodijų bei dainų tekstų leidimais. Reti ir vertingi 1890–1945 m. natų leidiniai, kurių autoriai – žymūs to meto veikėjai Vydūnas, J. Naujalis, V. Kudirka, M. Biržiška, J. Tallat-Kelpša, M. K. Čiurlionis, M. Petrauskas ir kt., gali būti įdomūs muzikos tyrinėtojams ir mėgėjams.
Laikraštėlių kolekcija
Lietuvos skaitmeninės bibliotekos turinį taip pat papildė vertinga, bet laiko ypač paveikta, Bibliotekos rankraščių fonde saugoma laikraštėlių kolekcija.
Vieną jos dalį sudaro jaunimo organizacijų leidiniai, lavinę būsimų žurnalistų, rašytojų, įvairių kultūros sričių darbuotojų įgūdžius, skatinę jų visuomeninį aktyvumą. Kadangi daugelis šių leidinių dauginti šapirografiniu būdu, jų tekstas pamažu blunka – gresia turinio išnykimas.
Nemažą dalį laikraštėlių kolekcijos sudaro antinacinės ir antisovietinės rezistencijos pogrindžio leidiniai (1942–1950 m.), daugiausia Lietuvos partizanų spauda. 1944–1953 m. vykstant ginkluotam antisovietiniam pasipriešinimui, išleista daugiau nei 100 pavadinimų laikraštėlių. Juose atskleidžiamas okupacinės valdžios veiksmų brutalumas, skelbiama tarptautinių įvykių apžvalga, partizanų kūryba, minimos tautinės ir religinės šventės. Sudėtingomis sąlygomis leisti laikraštėliai buvo spausdinami rašomąja mašinėle, šapirografu, rotatoriumi. Nuo to priklausė ne tik tiražo dydis, bet ir kokybė. Neretai dėl netinkamų dažų blogai atsispausdavo raidės, taip pat buvo sunku gauti geros rūšies popieriaus. Gyventojai Lietuvos partizanų spaudą slėpė, dažnai laikė blogomis sąlygomis, todėl dabar šie leidiniai yra itin prastos būklės, o jų turiniui gresia išnykimas.
Rankraščiai apie Kauną
Nemažas dėmesys skirtas dokumentų, susijusių su Kauno istorija, skaitmeninimui. Portale epaveldas.lt skelbiami kraštotyrinių rankraščių apie Kauną rinkiniai. Apie Kauno ir jo apylinkių istoriją bei kultūrinį gyvenimą byloja vertingas kraštotyrininko P. Juozapavičiaus rankraščių rinkinys (1945–1986 m.). Gausią ir unikalią ikonografinę medžiagą apie Kauną – nuotraukų, atvirukų, spaudos iškarpų ir piešinių albumų, įvairių planų – sukaupė kraštotyrininkas A. Pleskačiauskas. Informacijos apie Kauno rajone įsikūrusius Lapių bei Vilkijos miestelius galima rasti kraštotyrininko B. Šukio kraštotyros rankraščių rinkinyje (1977–1994). Didžiąją jo dalį sudaro darbai apie išlikusį ir išnykusį Lapių miestelio istorinį paveldą, urbanistinę ir architektūrinę raidą, ūkinį ir kultūrinį bendruomenės gyvenimą, žymius žmones. Rinkinį papildo pluoštas atsiminimų apie Vilkijos miestelį, bibliografijos rodyklės.
B. G. Padegimo fondo nuotraukos
Biblioteka suskaitmenino ir Lietuvos skaitmeninėje bibliotekoje paviešino režisieriaus G. B. Padegimo spektaklių nuotraukas. Fotografų J. Bindoko, A. Ostašenkovo ir M. Kavaliausko darbuose užfiksuotos 1976–1996 m. režisieriaus B. G. Padegimo Šiaulių ir Kauno dramos teatruose statytų spektaklių, repeticijų, pedagoginės veiklos akimirkos.
J. Bindokas fotografavo B. G. Padegimo 1986–1993 m. Šiaulių scenoje režisuotus spektaklius „Žilvinas“, „Žvakidė”, „Vieną vakarą“, „Mefibosetas”, „Liftu į piramidę”, „Marianos užgaidos“, „Pulkininko našlė“, „Karalius miršta” ir „Dūžtančių širdžių namai”.
A. Ostašenkovo fotografijose matome 1976–1988 m. G. B. Padegimo Šiauliuose statytų spektaklių „Donja Rosita“, „Freken Julija“, „Žemaitė“, „Žvakidė“ vaizdus. Kitose šio fotografo nuotraukose – 1988 m. vykusio Lietuvių dramaturgijos festivalio „Atgaiva“ akimirkos: renginio atidarymas, šeimininkai ir svečiai, apdovanojimai, poezijos skaitymai, festivalio uždarymas ir kt.
M. Kavaliauskas fotografavo B. G. Padegimo Kaune 1993–1996 m. statytus spektaklius „Tuščios meilės pastangos“, „Aplink fontaną, arba Mažasis Paryžius“, „Ilga Kalėdų vakarienė“, „Mielasis apgavikas“, taip pat repeticijas ir pedagoginius užsiėmimus.
Suskaitmenintos nuotraukos yra Bibliotekoje saugomo G. B. Padegimo rankraščių fondo dalis.
Ekslibrisų rinkinys
Portale jau galima rasti žymių Lietuvos dailininkų – V. Kisarausko, A. Čepausko, A. Šlapiko ir G. Kalpoko – ekslibrisų. Žvalgantis po suskaitmenintą kolekciją galima atpažinti kiekvienam autoriui būdingą savitą braižą.
Dailininko eksperimentatoriaus V. Kisarausko (1934–988) mišriomis technikomis kurti ekslibrisai pasižymi novatoriškumu, polinkiu į kubistines formas, monumentalumą, ekspresiją, naujų išraiškos būdų ieškojimu.
Išskirtinė meninė raiška bei įvairovė būdinga ir A. Čepausko (g. 1929 m.) darbams, kruopščiai ir profesionaliai atliktiems giliaspaude bei iškiliąja technika, kompiuterine grafika. Skirtingos priemonės ir technikos tarnauja pagrindiniam ekslibriso tikslui – papasakoti apie jo savininką grafikos simbolių kalba.
Kaunietis dailininkas A. Šlapikas (g. 1943 m.) ekslibrisuose linkęs jungti tradicinius simbolius su šiandieninio pasaulio ženklais, pasinaudoti skaitmeninės grafikos teikiamomis galimybėmis. Didžioji dalis suskaitmenintų šio autoriaus darbų skirti žinomiems kauniečiams bei ryškiausioms Lietuvos kultūros asmenybėms.
Skirtingai nuo minėtų dailininkų, garsiosios giminės atstovas G. Kalpokas (g. 1923 m.) vengia formų ir išraiškos būdų naujovių ir laikosi vyresniosios kartos grafikos mokyklos tradicijų – atkartoti liaudies kūrinių stilistiką. Jo ekslibrisai pasižymi santūrumu, suapvalintomis formomis, tautiniais simboliais.
Bibliotekoje saugomą mažosios grafikos kolekciją sudaro 830 kūrinių, iš kurių 323 laisvai prieinami svetainėje epaveldas.lt.
Biblioteka skaitmeninimo veiklas pradėjo 2010 m., ir per dešimtmetį Skaitmeninės Lietuvos bibliotekos portalą pasiekė beveik 11 000 objektų arba 3200 pavadinimų (162 000 vaizdų) iš gausiu dokumentiniu paveldu pasižyminčio Bibliotekos fondo.
Detalius suskaitmenintų objektų sąrašus su nuorodomis į suskaitmenintus vaizdus rasite Bibliotekos svetainės skiltyje Suskaitmenintas dokumentinis paveldas. Visus minėtus tekstinius leidinius galite skaityti portale epaveldas.lt, o visateksčius dokumentus pdf formatu parsisiųsti į savo kompiuterį.
Daugiau apie įgyvendintą projektą skaitykite Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos svetainėje.
