4 diena.

Ekspedicijos pusiaukelėje – prie Lynos (Alna) upės įsikūręs Olštynas, Varmijos Mozūrų vaivadijos sostinė. Pirmasis susitikimas – su lenkų kolegomis Olštyno provincijos viešojoje bibliotekoje (Wojewódzka Biblioteka Publiczna im. Emilii Sukertowej-Biedrawiny w Olsztynie), kur veikia įdomi restauruotų spaudinių paroda. Šalia kitų senųjų spaudinių – natų, planų, senosios periodikos, eksponuojamas vertingas ir retas leidinys – Varmijos sinodas. Viena seniausių šio krašto knygų išleista Braunsberge 1612 metais. Ją restauruojant rasti suklijuoti lapai su jėzuito Nikolaus Nielsen iš Norvegijos rašytu tekstu senąja danų kalba.

Bibliotekos direktorius Andžejus Marcinkevičius, turintis pažįstamų Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune, džiaugėsi galimybe pabendrauti su Lietuvos bibliotekininkais. Olštyno provincijos biblioteka – viena mažesnių vaivadijoje, tačiau aptarnauja ir palaiko ryšius su 215 vaivadijai priskirtų bibliotekų. Biblioteka finansuojama Kultūros ministerijos ir vaivadijos biudžeto lėšomis.

Apžiūrėję renovuojant pastatą išsaugotą XIV a. sienos fragmentą, apsilankėme Grožinės literatūros abonemente. Jo parankiniame fonde – 200 tūkstančių knygų lenkų, vokiečių ir kitomis kalbomis, likusioji dalis – saugykloje, be to, jie bendradarbiauja su JAV ambasada ir gauna nemokamą prieigą prie jų Vyriausybės bibliotekos ir taip pasiekia kitas mokslo duomenų bazes. Periodikos skaitykloje, kuri atsidarius bibliotekai pirmoji sulaukia lankytojų, galima paskaityti laikraščių ir žurnalų bei susipažinti su naujienomis (skaitykla gauna 200 pavadinimų periodinių leidinių), o naujausius vadovėlius kaupiančiame skyriuje – net ir tas knygas, kurios dar neįvestos į katalogą.

Informacijos skyrius teikia pagalbą rašantiesiems bakalauro, magistro darbus ir daktarines disertacijas. Dauguma paslaugų – nemokamos. Nuo čia dirbančių specialistų atidumo, atsakingumo, profesinio pasirengimo priklauso informacinių-bibliografinių duomenų tikslumas bei pasiekiamumas.

Taip pat biblioteka renka ir saugo po vieną vaivadijoje išleisto ir apie vaivadiją rašančio leidinio egzempliorių bei kaupia naujausius vaivadijos kultūrinio gyvenimo dokumentus – plakatus, programas, skrajutės ir kt. Nors skaitmeninti pradėta prieš metus, jau sukurta internetu pasiekiama Varmijos Mozūrų vaivadijos skaitmeninė biblioteka. Atnaujintose patalpose numatyta įrengti nedidelę salę užsiėmimams su senjorais. Knygos kelio pradžia – Katalogavimo skyrius. Muzikos skyriuje kaupiama viskas, kas susiję su muzika – knygos, plokštelės, kompaktiniai diskai, natos, muzikiniai įrašai ir net instrumentai. Jaunimo edukaciniams poreikiams sumaniai pritaikyta pasenusi leidybos ir spausdinimo technika. Apsilankę dirbtuvėse, jaunuoliai gali susirinkti, atsispausdinti ir čia pat įsirišti norimą tekstą. Bibliotekai solidumo teikia 2004 metais įsteigta premija geriausios knygos apie vaivadiją autoriui. Tarp kitų laureatų, šį garbingą apdovanojimą pelnė ir Lenkijos Respublikos generalinis konsulas Vilniuje Mečislavas Jackevičius, daugeliui savo knygų medžiagą rinkęs Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Mūsų vizitą ir pokalbį apie bibliotekas tarsi apibendrino bibliotekos direktoriaus mintis: Lenkijos ir Lietuvos bibliotekų veikla beveik nesiskiria nuo Skandinavijos bibliotekų, bendradarbiaudami galime dalytis idėjomis ir vieni iš kitų mokytis.

Olštynas
N 53° 46' 34.9"
E 20° 28' 34.1"

Kita ekspedicijos maršruto stotelė – Varmės Lidzbarkas, buvęs Heilsbergas, nedidelis miestelis su gotikine pilimi, dažnai vadinama „Šiaurės Vaveliu“. Istoriniai dokumentai mini 1348 m. pradėtą statyti pilį Alnos (Lynos) ir Simsarnos upių santakoje. Miestas kūrėsi vėliau ir jungėsi su pilies gynybine siena. 1466–1795 m. Heilsbergo pilyje rezidavo vyskupai, garsūs lenkų kultūros bei mokslo atstovai, tarp jų vyskupas, rašytojas, pasakėčių kūrėjas Ignacas Krasickis (1735–1801) bei astronomas, heliocentrizmo kūrėjas Mikalojus Kopernikas (1473–1543), aštuonerius metus su pertraukomis gyvenęs ir  dirbęs šios pilies kapitulos administratoriumi ir ūkvedžiu (didžioji muziejaus ekspozicijos dalis skirta būtent jam).

Vėlesniais amžiais pilis prarado gynybinę reikšmę, joje įrengtas prašmatnus kunigaikščio dvaras. 1772 m. Prūsijai užėmus Varmiją ir išvykus paskutiniam vyskupui Ignacui Krasickiui, statinys buvo apleistas ir ėmė nykti. Atstatymo ir restauravimo darbai pradėti 1927 m. Dabar pilyje veikia Varmės muziejus, salės pritaikytos ekspozicijoms. Vienoje jų galima apžiūrėti Žalgirio mūšyje dalyvavusio riterio šarvus.

Vienas labiausiai lankomų objektų – Griunvaldas (Tanenbergas, Žalgiris). Ši Varmijos Mozūrų vaivadijos vietovė garsi 1410 m. liepos 15 d. čia vykusiu mūšiu – ilgo karinio konflikto tarp Vokiečių ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bei Lenkijos Karalystės kulminacija. Iškovojusi istorinę pergalę ir užėmusi daug kryžiuočių pilių, jungtinė lietuvių ir lenkų kariuomenė patraukė į Vokiečių ordino didžiojo magistro rezidenciją – Marienburgą (lenk. Malborkas), tačiau jo nepaėmė. Karas ir ordino galybės laikai baigėsi 1411 m. vasario 1 d. pasirašyta Torūnės taikos sutartimi. Šiandien Žalgirio mūšio vietą žymi didingas paminklas.