2 diena.

Elko, nakvynės vietos, ekspedicijos maršrutas veda į Balstogę. Palenkės vaivadijos ir Balstogės apskrities centras įsikūręs jotvingių žemėse, kurios iki XVI a. priklausė LDK, o po Liublino unijos atiteko Lenkijai. Miestą prie Baltarusijos sienos ir Vilnių sujungė apie 1883 m. nutiestas Vilniaus–Rovno geležinkelis; darbams vadovavo inžinierius Petras Vileišis (1851–1926), apie 1897 m. dar pastatęs geležinį plento tiltą per Narevo upę netoli Varšuvos. Abi valstybes suartino ir Balstogėje gimęs esperanto kalbos kūrėjas Liudvikas Leizeris Zamenhofas (1859–1917), po medicinos studijų pradėjęs dirbti mažame Lietuvos miestelyje Veisiejuose, kur ir sukūrė tarptautinę kalbą. Taigi lietuvybės ženklai, nuolatiniai mūsų kelionės palydovai, nuolat primena bendrą dviejų tautų istoriją.

Susitikime su lenkų kolegomis Palenkės vaivadijos viešojoje bibliotekoje (Książnica Podlaska im. Łukasza Górnickiego w Białymstoku) dalyvavo bibliotekos direktorius Janas Leončukas (Jan Leończuk), direktoriaus pavaduotojas Lukas Grigelis (Łukasz Grygiel) ir hab. dr. Malgožata Dainovič (Małgorzata Dajnowicz), greitai perimsianti šios bibliotekos direktorės pareigas. Pamalonino naujiena, jog lenkų kalba išėjęs Juozo Šikšnelio istorinis romanas Įvykių horizontas (lenk. Horyzont wydarzeń) netrukus bus išverstas į esperanto kalbą. Viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkė Rūta Žirgulytė padėkojo lenkų kolegoms už priėmimą ir pristatė Lietuvos bibliotekininkų kelionės tikslą – susipažinti su Lenkijos vaivadijų bibliotekomis bei domėtis lietuvišku paveldu. Palenkės vaivadijos viešoji biblioteka – viena didžiausių šiame krašte, o mes – vieni paskutiniųjų, apsilankę jos istoriniame pastate, nes biblioteka keliasi į kitas patalpas. Tarp kitų šios bibliotekos funkcijų – 2012 m. priskirta mokslinė funkcija. Biblioteka saugo privalomąjį egzempliorių bei rūpinasi Antrojo pasaulinio karo metais prarastų fondų atkūrimu, šiuo tikslu pasirašė sutartį ir bendradarbiauja su Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. Susivienijusios bibliotekos realizuoja bendrus tikslus: kaupia, saugo ir leidžia vertingas knygas (išleista lietuvių autorių antologija). Be to, biblioteka leidžia daug kitokio pobūdžio leidinių – katalogų, rodyklių, bibliografijų, kuriuos rengia du skyriai – Bibliografijos ir Mokslinis. Visi specialistai kvalifikuoti, įgiję aukštąjį išsilavinimą, atsakingi. Ryšius su Palenkės vaivadijos bibliotekomis ir kitomis įstaigomis palaiko ir koordinuoja Metodikos skyrius.

Elkas
N 53° 49' 24.3"
E 22° 21' 19.7"

Palenkės vaivadijos viešoji biblioteka
N 53° 07' 56.6"
E 23° 9' 51.1"

Supraslė
N 53° 12' 38.7"
E 23° 20' 8.5"

Balstogės miestas Lenkijoje ir už jos ribų garsėja prancūzų baroko stiliaus dvaru su rūmais, parku, sodu ir skulptūromis, pastatytu Abiejų Tautų Respublikos etmono Jano Klemenso  Branickio (1689–1771) užsakymu. Šiuose rūmuose, lenkų Versalyje, viešėjo Rusijos carai, Prancūzijos karaliai bei ATR valdovai Augustas II, Augustas III, Stanislovas Augustas Poniatovskis. Dabar ištaiginguose Branickio rūmuose įsikūręs Medicinos universitetas ir Medicinos muziejus.

Toliau Supraslė ir stačiatikių Marijos Apreiškimo vienuolynas, kurio rūsiuose įrengtas nepaprastai įdomus ikonų muziejus. Vienuolyno fundatoriai – Naugarduko karvedys, Lietuvos didžiojo kunigaikščio maršalka, Astrynos ir Vilkijos dvarų turėtojas Aleksandras Chodkevičius (apie 1475–1549) ir stačiatikių vyskupas Juozapas Soltanas. Tiesa, vienuolynas veikė iki ATR stačiatikių ir katalikų bažnyčių 1596 m. Bresto unijos. Vienuoliams unitams (bazilijonams) palikta stačiatikių liturgija, drabužiai, o vadovu skiriamas Romos vyskupas. Nepaisant visų istorinių ir religinių lūžių, XVII–XVIII a. vienuolynas buvo žymus mokslo ir kultūros centras, turėjo spaustuvę, biblioteką. Pastarojoje XIX a. pradžioje ir surastas reikšmingas istoriografinis dokumentas – Trumpojo Lietuvos metraščio sąvado Supraslio nuorašas.

Prie dviejų senųjų kelių Minskas–Karaliaučius ir Vilnius–Varšuva įsikūręs Augustavas pradžioje vadintas Mostkais, vėliau – Zigmantavu. Nė vienas pavadinimas neprigijo. Tik 1557 m., kai Lietuvos ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas suteikė miestui Magdeburgo teises ir herbą, jis pavadintas Augustavu. Anot legendos, šioje vietovėje įvyko pirmasis paskutiniojo Jogailaičio Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės susitikimas. Augustavo miestas įkurtas etnografinės Lietuvos teritorijoje, bet po Liublino unijos atskirtas nuo Lietuvos. Miestas garsėja turistiniais sausumos ir vandens maršrutais, todėl ir mūsų dienos kelionė baigta plaukimu karališko kurorto vandens kanalais bei pasižvalgymu po girių apsuptus miesto vandens telkinius.

Augustavas
N 53° 50' 41.4"
E 22° 59' 41.6"

Prieplauka Augustavo kanale

© 2015 Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asocijacija